Stichijos pamokos būna itin skaudžios

Praėjusį šeštadienį su 9 žmonių ekipažu jachta „Marius BMW“ į jūrą išplaukė, bet iš jos nebegrįžo patyręs buriuotojas, „Kauno Žalgirio jachtklubo“ vienas iš akcininkų, Sovietų Sąjungos buriavimo čempionas Gintautas Mincė. Iki šiol kelta nemažai versijų, kodėl buriavimo meistrui paskutinė kelionė į jūrą tapo lemtinga: ar jis gelbėjo vieno iš jachtos keleivių keturkojį, o gal jam netikėtai sutriko sveikata?

Gelbėtojai tądien aptiko tik kapitono gelbėjimosi liemenę. Jo kūno jūra dar negrąžino. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate Asmenų paieškos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl G.Mincės dingimo. Pasak tyrėjos Ritos Bružinskienės, neaiškios šio įvykio aplinkybės, yra daug klaustukų. Pirmiausia tyrėja ketina apklausti devynis jachta plaukusius keleivius, kurie, kaip paaiškėjo, visi dirba vienoje įmonėje.

„Šis atvejis ypač skaudus, kadangi G.Mincė nedėvėjo gelbėjimosi liemenės. Tai įvyko tik išplaukus jachtai iš uosto. Bangos tuo metu siekė apie du metrus“, – įvykio aplinkybes pasakojo Pakrančių apsaugos rinktinės vado pavaduotojas, štabo viršininkas Žydrūnas Nesteckis.

Stokoja atsakomybės

Ž.Nesteckio teigimu, šiemet pakrančių apsaugos pareigūnai vyko į 12 gelbėjimo operacijų, pasitaikė, kad pagalbos šaukęsi nelaimėliai išsikapanojo patys. Dažniausiai iškvietimų pasitaiko esant prastoms meteorologinėms sąlygoms, kai žmonės praranda vandens transporto priemonių kontrolę.

„Šiemet tragedija pasibaigusių atvejų, išskyrus G.Mincės žūtį, kol kas daugiau nebuvo. Pernai buvo viena žūtis ties Kiaulės nugara: įkritusį į vandenį žmogų ištraukė patys laivo įgulos nariai, bet jis jau buvo miręs“, – kalbėjo Ž.Nesteckis.

Pasak jo, pagrindinė bėda ta, kad žmonės nesilaiko paprasčiausių saugumo taisyklių, nedėvi gelbėjimosi liemenių. „Laivavedys privalo imtis visų priemonių, kad ir jis pats, ir jo įgula būtų saugūs“, – sakė pareigūnas. Vienas iš atvejų, kai pučiant itin stipriam vėjui pramogautojai per daug pasitikėjo savo jėgomis, nutiko pirmadienį. Tądien greitaeigiu kateriu „Boomeranger“ pasieniečiai Kuršių mariose eilinį kartą skubėjo gelbėti pramogautojų, kurie į krantą negalėjo grįžti savo jėgomis. Už 2 km nuo Pervalkos pagalbos šaukėsi irkline valtimi plaukę du kauniškiai. Po pusvalandžio pasieniečiai aptiko irklinę plastiko valtį nurodytoje vietoje, o joje – nelaimėlius. Sunerimę 47-erių vyriškis ir 38-erių metų moteris pasakojo, kad jų valtis stipraus vėjo buvo nešama tolyn nuo kranto. Pasieniečiai pramogautojus saugiai parplukdė į krantą ir išlaipino prie Pervalkos.

Netiki versija dėl šuns

„Jei buriuotojai nesilaikytų taisyklių, mes žuvusiųjų turėtume kur kas daugiau. Incidentų nutinka visur: gatvėje, kalnuose, taip pat ir jūroje. Niekas nuo to neapsaugotas“, – buriuotojus užstojo sporto klubo „Ostmarina“ vadovas, jachtos „Lietuva“ kapitonas Osvaldas Kudzevičius.

Jo teigimu, pradedantieji buriuotojai nestoja prie vairo ir neplaukia, tačiau norintieji pažinti buriavimo skonį, gali ateiti į laivą ir paprašyti pasiplaukioti drauge, gal ir už mokestį,  to niekas nedraudžia. „Jiems privalomos gelbėjimosi liemenės, prieš išplaukiant kapitonas arba įgaliotas asmuo supažindina žmogų, kaip elgtis ant denio, kur jis turi būti, kur jo vieta, prie ko galima liestis, prie ko ne. Taisyklės yra ir internete, ir knygose. Laivas būna pasviręs, tad taisykles privalu žinoti, kitaip išbarstytų visus kaip žirnius“, – sakė patyręs buriuotojas.

Daugiausia atsakomybės esą tenka kapitonams. Nepaisant visų taisyklių, jie turi įvertinti aplinkybes ir oro sąlygas. O.Kudzevičiui pačiam teko nemenkas išbandymas šeštadienį, kai jis, plaukiodamas jachta netoliese, puolė ieškoti į vandenį įkritusio G.Mincės. O.Kudzevičius tądien plaukiojo su „žalia“, nepatyrusia įgula, mokė buriuoti. Pasak O.Kudzevičiaus, laive buvo ir šuo, tačiau buriuotojas abejojo, kad G.Mincė galėjo šokti dėl jo į vandenį: „Netikiu, kad G.Mincė šoktų pats gelbėti gyvūno, tikrai nebūtų šokęs už borto. Žmogui tiesiog galėjo atsitikti nelaimė, sveikata sušlubavo, paslydo. Gal jam širdį suėmė“, – svarstė buriuotojas. Anot jo, pradedantieji buriuotojai nėra atsargūs, o patyrę kartais pagalvoja, kad nieko nenutiks. 

„Laivas būna pasviręs, tad taisykles privalu žinoti, kitaip išbarstytų visus kaip žirnius“. Sakė O.Kudzevičius.

Liberalios taisyklės

Laivavedžių elgseną vidaus vandenyse prižiūrintys Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) specialistai pritaria buriuotojams – svarbiausia žmogaus sąmoningumas ir jokios taisyklės to nepakeis. Ypač, kai tos taisyklės pernai tapo daug liberalesnės.

Pasak LSLA Nekonvencinių laivų kontrolės poskyrio vedėjo Jono Lukšos, anksčiau galiojusios  Lietuvos vidaus vandenų laivybos taisyklės numatė, kada privaloma dėvėti gelbėjimosi liemenę, tačiau pernai įsigaliojus europinei tvarkai, taisyklėse nurodyta liemenę tik turėti, o ne dėvėti. Taisyklės daugiau aiškina, kaip elgtis vandenyje, kokius signalus rodyti, kaip prasilenkti. Apie oro sąlygas ir kaip elgtis, kai jos blogos, turi galvoti pats laivavedys. Jį perspėja ir laivų eismo tarnyba. Kiek griežtesnės taisyklės galioja komercinės paskirties laivavedžiams: jiems reikalinga keleivių vežimo licencija, laive turi būti ne mažesnė nei 2 specialistų komanda.

J.Lukšos teigimu, dažnai pasitaiko chuliganiškų vandens transporto priemonių vairuotojų, kurie kelia grėsmę kitiems vandenų eismo dalyviams. „Kai rekonstravo krantines Danės upėje, pasiūlėme ženklą 5 km/h keisti ženklu „nekelti bangavimo“. Tačiau pasitaiko chuliganų, kurie nori greit įlėkti iš marių į Danės upę, pasirodyti. Po laivų parado du laivavedžiai už sukeltą bangavimą buvo nubausti. Baudos siekia nuo 200 iki 400 litų, tačiau pirmą sykį prasižengusiems skirtos pusės minimalios baudos sumos“, –  pasakojo specialistas.