Vandenį atpigintų vėjo jėgainių kaimynystė

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ nuotr. / Vėjo jėgainės vandenvietėje galėtų atsirasti maždaug po 2-3 metų.

Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

Klaipėdos 3-iosios vandenvietės teritorijoje svarstoma galimybė projektuoti ir statyti vėjo jėgainių parką. Pasak bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovo, papildomai gautos lėšos galėtų atpiginti gyventojams vandens kainą.

„Siekiame efektyviau išnaudoti turimas teritorijas ir sumažinti vandens savikainą. Kadangi trečia vandenvietė užima didžiulę, 170 hektarų, teritoriją, yra 3,5 km ilgio, šalia pagrindinės, vandens tiekimo veiklos, ją galima puikiai panaudoti vėjo arba saulės elektros energijos gamybai, – kalbėjo bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas. – Jei pavyktų praeiti visas procedūras, mes kaip ir iš niekur gautume minimaliai 300–400 tūkst. Lt per metus, tai sumažintų sąnaudas gaminant vandenį“. Šią idėją bendrovės vadovas tarybos nariams jau pristato įvairiuose komitetuose. Anot jo, ties Vilhelmo kanalu esančioje teritorijoje galėtų atsirasti 7–10 vėjo jėgainių. Paskelbus konkursą, jas pastatytų laimėjusi bendrovė. Manoma, kad, suderinus visus leidimus, jėgainės galėtų atsirasti po 2–3 metų.

Šioje teritorijoje galėtų atsirasti ir saulės baterijos, antradienį apžiūrėti teritorijos buvo atvykusi viena tuo užsiimanti bendrovė.

Nemažai klaustukų

Miesto ūkio komiteto narys Naglis Puteikis teigė, kad jėgainės pakenktų rekreacijai ir turizmui.
Kitas tarybos narys Vidmantas Plečkaitis replikavo, kad tiek danai, tiek švedai naudoja tokias technologijas ir ten problemų nekyla.

Ties Vilhelmo kanalu esančioje teritorijoje galėtų atsirasti 7–10 vėjo jėgainių.
L.Makūnas teigė pastaruosius dvejus metus kėlęs klausimą, ar ši teritorija nebus reikalinga miesto bei uosto vystymuisi, tačiau iš susisiekimo ministro gavęs atsakymą, kad šių teritorijų panaudojimui neturima lėšų. Generalinio direktoriaus skaičiavimais, vandenvietės iškėlimas atsieitų didžiulius pinigus – apie 100 mln. Lt.

„Vėjo jėgainių statymas šiek tiek apriboja miesto ir uosto vystymosi galimybes į tą pusę, šį kausimą iškėlė ir Teritorijų planavimo posėdžio nariai. Tačiau vėjo jėgainės tarnauja apie 25 metus, jei atsiras poreikis plėtrai, jų stovėjimas nebus pratęsiamas“, – sakė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovas.

Jis taip pat patikino, kad nebus kliūčių ir vandens turizmui. Esą vandenvietė šiuo požiūriu trukdo tiek pat, kiek ir uostas. L.Makūnas patikino, kad bendrovė nebūtų prieš, jei šalia esančiu kanalu būtų atnaujintas turizmas lėtaeigiais laivais, nes tai nepakenktų kanalo krantams, vadinasi, nekenktų ir vandens kokybei. Naują turizmo projektą Nemunu – Minija – kanalu ties Dreverna yra sumaniusi Šilutės rajono savivaldybė.