Sostinės atliekų vežimo sistema jau ne pirmus metus kelia aistrų tiek tarp miesto politikų, tiek tarp pačių atliekų vežėjų. Užsimojus chaotiškame atliekų ūkyje įvesti tvarką, suinteresuotos grupės ėmėsi spausti miesto valdžią – vos paskelbus viešo konkurso naujai tvarkai rengti nugalėtoją, sprendimas buvo apskųstas Viešųjų pirkimų tarnybai. Šios išvadų laukiama iki liepos 8 d.

Chaosas parankus

„Nors įmonės deklaruoja, kad pritaria naujos tvarkos rengimui, dabar vyraujantis chaosas joms yra patogus, yra daugiau vietos manipuliacijoms sąskaitomis“, – „15min“ sakė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Gintaras Čukauskas. Miesto valdžios vyrai neslepia, kad yra įmonių, besistengiančių visą procesą politizuoti ir viešai eskaluoti.

Iš 7 atliekų vežėjų tik „VSA Vilnius“ piktybiškai nemoka. Jei ir kiti vežėjai būtų nemokūs, galėtume kalbėti apie bendrą blogą situaciją, tačiau taip nėra.„Kažkokio bendrovių spaudimo ar užkulisinių dalykų komentuoti nenorėčiau – žinau tik tiek, kiek perskaitau apie šiuos dalykus spaudoje. Yra įmonių ir jų vadovų, kurie bando, tarkime, savo skolas miestui spręsti viską keldami į valdžios lygmenį, tačiau tai yra ūkiniai procesai ir turi būti normaliai tvarkomi“, – aiškino sostinės vicemeras Romas Adomavičius.

„Iš 7 atliekų vežėjų tik „VSA Vilnius“ piktybiškai nemoka. Jei ir kiti vežėjai būtų nemokūs, galėtume kalbėti apie bendrą blogą situaciją, tačiau taip nėra“, – dėstė G.Čukauskas. Anot pašnekovo, būtų galima užverti Kazokiškių sąvartyno vartus nemokiai įmonei, tačiau tuomet Vilnius virstų Italijos Neapoliu, kuris dėl panašių problemų buvo tapęs šiukšlynu.

Dalis mokesčio – tarpininkui

Pagal mieste galiojančią atliekų gabenimo tvarką mokestį už paslaugas iš gyventojų ir įmonių surenka daugiabučius administruojančios bendrovės, namų bendrijos, kurios vėliau atsiskaito su šiukšlių vežėjais. Tarpininkas už paslaugas pasiima dalį mokesčio.

„Pagal naują tvarką, manau, būtų numatyta, kad viena savivaldybės įmonė surenka mokesčius už atliekų vežimą ir tada atsiskaito su paslaugos teikėjais. Tokiu atveju šiukšlių išvežimas miestiečiams galėtų atpigti, pats procesas būtų skaidresnis“, – įsitikinęs G.Čukauskas. 

Sumanymą vertina įtariai 

Tarpininkai – namų administratoriai – už atliekų gabenimą surinktas lėšas neretai perskirsto ir kitoms reikmėms, todėl susidaro įsiskolinimų kai kurioms atliekų gabenimo įmonėms. Chaotiškomis sąlygomis sostinėje veiklą sėkmingai vykdo 7 atliekų vežimo įmonės, tačiau viena iš jų – „VSA Vilnius“ atsisako sumokėti apie 1 mln. Lt skolą Kazokiškių sąvartyną tvarkančiam VAATC.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius G.Čukauskas

Anot „VSA Vilniaus“ atstovų, savivaldybės valdomos daugiabučių administravimo įmonės pačios skolingos atliekų vežėjams, todėl susidaro užburtas skolų ratas. „Vilniaus mieste esminis principas „teršėjas moka“ neveikia – atliekų vežėjas atlieka laiduotojo, kredituotojo vaidmenį, kadangi negavęs atsiskaitymo už atliekas privalo sumokėti sąvartynui“, – sakė „VSA Vilniaus“ direktorė Jurgita Petrauskienė.

Anot pašnekovės, susidariusi situacija verčia abejoti ir nauja savivaldybės kuriama atliekų tvarkymo sistema pagal teritorinį principą, kai miestas turėtų būti suskirstytas ir zonomis išdalytas vežėjams. „Kaip šios sistemos organizatorius kaip tik ir gali būti numatomas VAATC“, – tikino J.Petrauskienė. 

Aiškinasi, kas ir kiek skolingi

Tiek VAATC atstovai, tiek miesto valdžia aiškinasi, kiek savivaldybės valdomi namų administratoriai gali būti skolingi minėtam atliekų vežėjui. „Turime preliminarius skaičius, kiek įmonės yra skolingos „VSA Vilniui“, tačiau konkrečiau komentuoti kol kas nėra ką – reikia viską susisteminti, išklausyti abi puses ir tada jau bus galima daryti kažkokius sprendimus“, – teigė savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas.

VAATC per teismą jau išsireikalavo apie 600 tūkst. Lt iš nemokios bendrovės, kuri iš viso buvo skolinga apie 1,6 mln. Lt. Procesas trunka itin ilgai, todėl pats atliekų centras klimpsta į skolas. „Atliekų centro ir „VSA Vilniaus“ santykių konfliktu nepavadinčiau. Tai yra grynai ūkinis reikalas, kuris turi būti sprendžiamas pagal šalies įstatymus. Manau, pati įmonė ir jos vadovė bando šį klausimą politizuoti, kelti iki valdžios lygio, tačiau tiesiog reikia tvarkytis ūkiškai, o iš rinkos, kaip bandoma teigti, niekas nieko nestumia“, – reziumavo vicemeras Romas Adomavičius.

Kazokiškių sąvartynas

Didžiosios bendrovės pertvarkai pritaria

„Dabar atliekų verslas skendi laukinės konkurencijos rinkoje, verslininkai mažina kainas stengdamiesi iškovoti kuo daugiau teritorijos. Skirtingų įmonių konteineriai stovi vienas šalia kito, o kai daug šeimininkų, tvarkos daugiau tikrai neatsiranda“, – „15min“ yra sakęs įmonės „ASA Vilnius“ direktorius Vaidas Povilėnas.

Panašios nuomonės laikosi ir „Rubicon Group“ valdomos bendrovės „Ecoservice“ vadovas Saulius Budrevičius. „Visų pirma reikia aiškiai žinoti, kokia bus naujoji tvarka, kokiais principais skirstomos teritorijos. Nė viena įmonė nenori prarasti rinkos dalies, tačiau civilizuotai konkuruojant ir teikiant kokybiškas paslaugas, manau, teritorijas bus galima koreguoti“,– samprotavo S.Budrevičius.

 Naujos tvarkos modelis – rugpjūtį?

Vilniaus atliekų išvežimo sistemos sukūrimas turėtų būti patikėtas konkursą laimėjusiai bendrovei „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Jei Viešųjų pirkimų tarnyba neanuliuos konkurso rezultatų, įmonė iki rugpjūčio savivaldybei turi pateikti savo išvadas ir siūlomą atliekų tvarkymo modelį. Kiekviena zona būtų paskirta tam tikrai bendrovei, todėl įmonėms nereikėtų konkuruoti kainomis ir kautis dėl didesnių teritorijų.