Patriotų eitynės Vilniuje baigėsi be rimtesnių incidentų (nuotraukos, video, atnaujinta 21 val.)
VIDEO: Eitynės, skirtos paminėti Vilniaus atgavimo 70-mečio sukaktį
Vilniaus atgavimo septyniasdešimtmetį patriotiškai nusiteikęs sostinės jaunimas paminėjo eisena nuo Aušros vartų iki Katedros aikštės. Nors minioje reiškėsi provokatoriai, kurie nevengė frazių „Lietuva – lietuviams“ bei skanduočių apie nušautą lenkų karininką, rimtesnių incidentų išvengta.
Eisenos organizatoriai teigė, kad pagrindinis jos tikslas yra garsiai pasakyti, jog istorinė lietuvių sostinė Vilnius jau septyniasdešimt metų yra Lietuvos dalis. Eisena atkartoja 1939 metų spalio 28 dienos Lietuvos kariuomenės, įžengusios į atgautą Vilnių, judėjimo maršrutą.Vilnius visą laiką buvo Lietuvos miestas, visą laiką buvo lietuvių miestas! Tiktai XX amžiuje purvina okupanto kanopa buvo užlipusi ant šito miesto. Gėdingus 19 metų, kai mes neturėjome savo sostinės... Ir jūs pasakykite dabar: ar dar kada nors mes leisime okupantų kanopoms trypti šitą miestą?
Jau prieš porą savaičių Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos tinklalapyje internete buvo publikuojami patarimai eisenos dalyviams, kuriuose raginama nepasiduoti provokacijoms. Eisenos dalyviams buvo griežtai nurodyta, kad draudžiama naudoti politinių partijų ar judėjimų simboliką bei atributiką, draudžiami plakatai socialine tema ir plakatai, pažeidžiantys Lietuvos įstatymus, draudžiama naudoti vėliavas, išskyrus trispalvę, draudžiama skanduoti šūkius.
Nesilaikantys draudimų, pasak eitynių organizatorių, bus šalinami iš eisenos dalyvių gretų, o pažeidžiantys įstatymus – įduodami policijai. Kaip laikomasi eitynių tvarkos, prižiūrėjo patys renginio organizatoriai, tvarkdariai ryšėjo baltus raiščius. Eisenos dalyviams taip pat buvo rekomenduojama išmokti dvi dainas: „Vai ko nusižvengei“ ir „Oi neverk, motušėle“. Tik jos eitynėse ir leidžiamos. Šios eitynės buvo teisėtos, joms gautas Vilniaus savivaldybės leidimas.
Kaip pranešė eitynes stebintys 15min.lt žurnalistai, jaunimas prie Aušros vartų pradėjo būriuotis jau apie 18 valandą. 18.30 val. čia buvo apie 100 žygio dalyvių. Nors anksčiau buvo pasirodę informacijos, kad tai bus skustagalvių eitynės, susirinko labai marga publika: ir skustagalviai, ir ilgaplaukiai, ir tradicinių šukuosenų mėgėjai. Vadinamųjų skinų buvo tik nedidelė dalis.
Vienas iš eisenos organizatorių Julius Panka teigė, kad toks vėlyvas metas pasirinktas dėl to, kad jaunimas galėtų ateiti po darbų, mokslų. Jis sakė, kad leidimas gautas 200–300 žmonių eisenai.
Šią eiseną saugojo apie dešimt pareigūnų, kiti, įtariama, laikėsi atokiau ir atsiradus būtinybei būtų reagavę.
Instruktažas prieš startą
Eisenos dalyviai pradėjo rikiuotis į tvarkingą koloną. Organizatoriai per megafoną paskelbė trumpą instruktažą. Vienas iš organizatorių priminė, jog šią eiseną filmuoja policija, todėl žygio dalyviai įspėjami nesidangstyti veidų.
Prieš pat eisenos startą aktyvistas J.Panka rėžė trumpą, bet ugningą kalbą: „1323 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas sapnavo Geležinį vilką ir kurdamas šį miestą kunigaikštis turėjo omeny būtent mus! Geležinio vilko aidas skambės per visą pasaulį! Vilnius visą laiką buvo Lietuvos miestas, visą laiką buvo lietuvių miestas! Tiktai XX amžiuje purvina okupanto kanopa buvo užlipusi ant šito miesto. Gėdingus 19 metų, kai mes neturėjome savo sostinės...
Jūs esate Lietuvos ateitis! Ir jūs pasakykite dabar: ar dar kada nors mes leisime okupantų kanopoms trypti šitą miestą? (minia šaukė „Ne!!!“ – red. past.) Teisingai! Labai prašau gerbti Vilnių, Lietuvą ir nepasiduoti jokioms provokacijoms. Tai yra patriotų žygis!“
![]() |
| Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./Patriotų eisenos dalyviai |
Pareigūnai gyrė žygeivius
Eisena prasidėjo tiksliai numatytu laiku – 19 valandą. Vos įžengę į Didžiąją gatvę susirinkusieji užtraukė dainą „Oi neverk, motušėle“. Eiseną lydėjo keliolika policijos pareigūnų, važiavo keli tarnybiniai automobiliai su įjungtais švyturėliais. Žygį filmavo ir fotografavo nemažas būrys žiniasklaidos atstovų, o praeiviai sustodavo ir stebėdavo tai kaip savotišką spektaklį.
„Viskas labai tvarkingai. Šaunuoliai. Nei mums problemų daro, nei sau. Tik išreiškia savo nuomonę“, – komentavo vienas iš tvarką prižiūrinčių pareigūnų.
Eiseną lydintį kitą policininką pralinksmino vieno praeivio pareigūnui tarnybos metu užduotas klausimas: „O ką jūs čia švenčiat?“
Neapsiėjo be išsišokimų
Žengę į Pilies gatvę eisenos dalyviai ėmė skanduoti: „Lietuva! Lietuva!“ „Tik tvarkingai!“ – kad nebūtų provokacijų, įspėjo vienas iš eisenos organizatorių.
Vis dėlto vieną kitą provokacinį išpuolį pareigūnai ir žurnalistai iš minios galėjo išgirsti. Kolonai įžengus į Katedros aikštę, visi skandavo „Lietuva! Lietuva!“, tuo tarpu keli jaunuoliai bandė šį šūkį pragražinti: „Lietuva – lietuviams!“Rankas iš kišenių, kepures nuo galvos: lietuvių tautos himnas! – komandavo eitynių moderatorius.
Dar vienas nevykęs akibrokštas užfiksuotas paskelbus žygio pabaigą – pasigirdo skanduotė apie nušautą lenkų karininką.
Dviprasmiškai galėjo nuskambėti ir visos kolonos deklamuotas šūkis-dainelė: „O Vilnius mūsų buvo ir bus!“
Prie paminklo giedojo himną
Apie 19.30 val. atėję iki Gedimino paminklo Katedros aikštėje eisenos dalyviai sugiedojo Lietuvos himną.
„Rankas iš kišenių, kepures nuo galvos: lietuvių tautos himnas!“ – prie paminklo didžiajam kunigaikščiui sukomandavo eitynių moderatorius.
Po dar kelių trumpų patriotinių kalbų vienas organizatorių, prajuokindamas minią, paskelbė: „Kad ir kaip būtų liūdna, renginys baigėsi. Dėkui, renginys baigtas!“
Netrukus eisenos dalyviai išsiskirstė. Pareigūnai dar sykį patvirtino, kad renginys vyko ramiai, be jokių rimtesnių incidentų.






























Prieš setyniasdešimt metų Vilniun mūsų tėvai žygiavo taku, Pro Aušros vartus įžengę jie Marijai siuntė meilę, Žengė Lietuvos kariai, gėles barstė jiems vaikai, Iškankinti lenkų jungo lietuvaičiai dainuot bandė. Daug kentėjo lietuvaičiai, nors visi Gediminaičiai, Gediminas miestą kūrė, prie Vilnios pilis didžiulė, Aukurai degė ant kalno, vaidilučių degti delnu, Lietuvaičiais mokė būti su dainom vaikus Birutė. Bet kaimynai iš rytų puldinėjo, kaip baisu, Net Valdovų rūmus garbius slavai degino, koks siaubas, Ir lietuvių miestas senas slaviškas išvydo madas, Alkoholis ir velniai siautėjo mieste baisiai. Po lietuvių sukilimo 1863 metais lietuvaičius trėmė, žudė, Sibiran ir daug pakartų – Muravjovo šutvės kaltė, Slavų privežė vežimais, jų, kaip mėšlo veistis imas, Net lietuviška kalba slavų buvo uždrausta. Knygnešiai tik paslapčiom švietė žmones su lietuviškom knygom, Tiktai rusiškom raidėm visi užrašai gatvėm, Bet Aušra Vilniuje išaušo 1919 metų sausį, Gedimino kalne savanoriai trispalvę aukštai iškėlė uoliai. Bet ne ilgai lietuviai šventė, kiti slavai – okupantai, Buvę Žečpospolitoje lyg broliai, kaip šunys užpuolė, lojo, Dvidešimt metų kentėti teko Vilniuje mūs tėčiams, Senam Vilniaus Batoro universitete tik lenkiška kalba šnekėti. Bet lietuviai nenurimo, po trispalve burtis ima, O Žižmaras, Vilniaus skautų vadas, trispalvę ant Gedimino kalno kelia, Visa Lietuva regėjo, Vilnių išvaduot norėjo, Bet iš vakarų galingųjų palaikymo negavo, lenkai vakarus liūliavo. Visa Lietuva gedėjo, Vilniaus kryžius pakelės regėjo, Mes be Vilniaus nenurimsim, jeigu reikia – ir numirsim, Lietuvaičiai traukė Vilniun, iš kaimų patamsy vingiais, Vytauto Didžiojo mokykla juos priglaudė, lietuvybę ugdė , vystė. Kiti slavai iš rytų, Trojos arklį lyg varu, Vilnių Lietuvai grąžino, bet savo karinius dalinius talpino, Teko tik vienus metus su trispalvėm burt vaikus, Vilnius buvo išvalytas, lenkai slavai išvaikyti. Tai ir pasaka baigta, nes neilgai juk džiaugėsi tauta, Žiaurūs karo sūkuriai Vilnių nusiaubė baisiai, O po karo vėl tie rusai, po sovietų padu dūsaut, Ir vėl rusiškom raidėm kelrodės keliuos, gatvėj. Bet šiandien mes esam laisvi, vėl trispalvės spalvos gausiai, Ir lietuviška kalba skambės Vilniuj visada, Gražiai atstatėm seną miestą ir Gediminaičiai kelia fiestą, Net Europos kultūros centru šiandien mums vadintis lemta. Šiandien verta prisiminti, vėl tėvų taku pramintu, Jie su deglais tvirtai įžengę Vilniuj žvelgė į padangę, Prasiskyrė debesis ir Dievas Perkūnas švietė vis, Jis mojavo su trispalve, Dievo širdis jautė laimę. Bet širdy vis neramu, juk istorija ratu, Dar vėl slaviškai matai, lenkinami net kaimai, Bandoma vėl mus palaužti, lietuvybę gėdint baikščiai, Dar ir krize mus baugina, šita giltynė usnyne. Tiktai šiandien mes ne tie, tvirtai laikomės balne, NATO saugo mūsų sienas, tad gaus atkirtį kiekvienas, Kas bandys atimt trispalvę, kuri plazda Gedimino kalne, Geltona, žalia, ra