Bernardinų sodo rekonstrukcijos projekto autoriai jau svarsto, kaip reikėtų koreguoti projektą, kadangi archeologiniai atradimai verčia ieškoti būdų, kaip bent dalį viso to galima būtų eksponuoti. Archeologai neslepia – radiniai unikalūs, kadangi iki šiol net nebuvo žinoma, kad sodo teritorijoje gyveno žmonės.
Sugriautas „tvano“ laikotarpiu
Gyvenamaisiais kvartalais Vilnius buvo platesnis, negu iki šiol manyta. Iki šiol buvo manoma, kad Bernardinų sode užstatymo viduramžiais nebuvo, – sakė M.Mačiulis.
„Svarbiausiais atradimais laikome iki šiol mažai žinomą Vilniaus kvartalą, kuris sugriautas buvo vadinamojo „tvano“ laikotarpiu – XVII amžiaus vidury, su mūriniu, mediniu užstatymu. Taip pat svarbu, kad radome Vilniaus gynybinę sieną, vėlyvesnes Bernardinų sodo sienas, kurios statytos virš gynybinės sienos“, – teigė „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų“ archeologas Mindaugas Mačiulis.
Archeologas išskyrė rastus įvairaus amžiaus koklius, medieną, daugiau nei 500 įvairių amžių monetų, keramikos šūkių. Visa tai būdinga miestui. „Rastas Vilniaus medinis ir mūrinis užstatymas yra unikalus, kadangi siejasi su kitais viduramžių Vilniaus kvartalais. Puikiai išlikusi medžiaga – tiek mediena, tiek mūrinės konstrukcijos, radiniai, taip pat yra unikalu“, – pasakojo M.Mačiulis.
Bernardinų sodas dar gali pateikti ne vieną staigmeną, kadangi kol kas visos teritorijos archeologai nėra ištyrinėję. „Gyvenamaisiais kvartalais Vilnius buvo platesnis, negu iki šiol manyta. Iki šiol buvo manoma, kad Bernardinų sode užstatymo viduramžiais nebuvo. Nieko vertingo šiose vietose nesitikėta rasti, o viskas yra kitaip“, – atradimais džiaugėsi archeologas.
M.Mačiulio teigimu, kol kas nežinoma, kur baigiasi gynybinė siena, tačiau tyrimai vyksta toliau, jų metu tikimasi atrasti ir senąją Vilnios vagą.
Rekonstrukcijos pabaiga nusikels į pavasarį
Vilniaus mero Artūro Zuoko manymu, radiniai turėtų būti įdomūs ne tik archeologams ar istorikams, bet ir sodo lankytojams. Todėl baigus archeologinius kasinėjimus specialistai privalės ieškoti būdų, kaip bent dalį šių radinių eksponuoti. „Jau aišku, kad teks tikslinti parko renovacijos projektą, galbūt dalį gynybinės sienos eksponuoti ir atstatyti. Archeologai, architektai ir kultūros paveldo specialistai turės pasiūlyti sprendimus, kurie keis projektą“, – tvirtino A.Zuokas.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Bernardinų sode staigmenų dar gali būti. |
Meras sakė nemanąs, kad dėl archeologinių radinių teks apriboti parko lankymą po rekonstrukcijos. Tai galėtų pagyvinti parką ir pritraukti ne tik poilsiauti parke mėgstančius žmones, bet ir besidominčius istoriniais radiniais. Tačiau rekonstrukcija baigsis šiek tiek vėliau, nei buvo numatyta.
„Rekonstrukcija dėl to nesustos. Projekto vertė yra 18 mln. Lt, iš kurių 10 mln. Lt skyrė Europos Sąjunga, 8 mln. Lt – Vilniaus savivaldybė. Buvo planuojama projektą pabaigti šių metų pabaigoje, tačiau tikslinga tai padaryti pavasarį. Pirmiausia dėl to, kad nauji archeologiniai radiniai reikalaus projekto tikslinimo. Antra, parką geriau priduoti, kai žolė žalia, matosi, kaip išsaugoti medžiai ir bus geriau vertinti darbų kokybę“, – teigė A.Zuokas.
Įrodė archeologinių tyrimų svarbą
Tai, kad reikėtų eksponuoti bent nedidelę radinių dalį, akcentavo ir Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė. Ji teigė, kad kasmet didžiuosiuose miestuose vykdant rekonstrukcijos ar plėtros darbus, istoriniuose centruose atliekami archeologiniai tyrimai. Ir tokie radiniai tik įrodo, kokie jie yra svarbūs.
„Tokiais tyrimais atverčiame naujus mūsų miesto istorijos laikus. Radinių kasmet turime nemažai, bet tai, ką išvydome šiandien, yra unikalūs atradimai ir labai gerai išlikę buvusių statinių fragmentai. Dabar labai svarbu susitelkti ir priimti teisingiausius sprendimus, kad radiniai išliktų. Svarbu, kad radiniai būtų tinkamai įvertinti, datuoti, ištirti“, – teigė D.Varnaitė.
Akmeninės krantinės
Dar vienas įdomus akcentas – Vilnios krantinių sutvirtinimai akmenimis ir nusileidimo prie upės aikštelė. Anot architektės, projekto vadovės Jurgos Večerskytės-Šimeliūnės, apie šiuos sutvirtinimus buvo žinoma, jie matomi XX amžiaus pradžios planuose ir projekte buvo numatyta aikštelę atidengti. Akmenys vietomis buvo net po 70 centimetrų sluoksniu.
„Praktiškai visa krantinė sode yra sutvirtinta. Einant nuo Vilniaus dailės akademijos, tai ten po 30 metrų atidengta krantinių sutvirtinimų akmeniniu grindiniu. Tai bus matoma baigus rekonstrukciją, galima bus vaikščioti. Nusileidimo aikštelė buvo tik viena, kitur tiesiog sutvirtinti Vilnios krantai“, – teigė J.Večerskytė-Šimeliūnė.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Akmenimis grįsta Vilnios krantinė. |
