Bedarbių šiaudu tampa savas verslas

Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Valeika, laikinai pavaduojantis direktorių, sakė, kad vasario pabaigoje sostinėje buvo apie 60 tūkst. bedarbių. „Kasdien užsiregistruoja apie 300 žmonių, tačiau neretas užsiregistruoja pakartotinai: jau buvo užsiregistravęs, kurį laiką dirbo, tačiau paskui vėl neteko darbo. Galima sakyti, kad nedarbo lygis nebeauga, jis stabilizavosi“, – sakė E.Valeika.

Darbo netekę šalies gyventojai gali rinktis – užsiregistruoti darbo biržoje arba ieškotis pragyvenimo šaltinio kitais keliais. Personalo atrankos specialistų tvirtinimu, sunkmetis darbo rinką pakoregavo savaip: darbdaviai ieškodami darbuotojo kelia konkretesnius reikalavimus, dėmesys atkreipiamas į originalius ir kūrybingus žmones, pirmenybė teikiama darbo patirties turintiems žmonėms. Tačiau ką daryti, jei šių savybių neturi, o valgyti norisi?

Sumaniam ir rankų neskubančiam nuleisti žmogui gelbėjimosi ratu gali tapti net ir hobis. Vilniuje studijuojanti Inga Labutytė kurį laiką neturėjusi darbo ir pritrūkusi pinigų kalėdinėms dovanėlėms, nusprendė pati draugams pagaminti papuošalų. Mergina net neplanavo, kad jos hobis jau po kelių mėnesių išsiplėtos į mini verslą, padedantį užsidirbti jei ne pragyvenimui, tai bent pramogoms.

„Nedirbau, todėl neturėjau pinigų visų draugų dovanoms. Sugalvojau, kad reikia kažką pagaminti“, –pasakojo I.Labutytė. Anot jos, iš pradžių reikėjo paaukoti šiek tiek laiko ir investicijų, kol internete susirinko informacijos apie papuošalų gamybą bei nusipirko tam reikalingų priemonių. Vėliau, pasak merginos, reklamos jos dirbiniams nereikėjo, nes jie kalbėjo patys už save: „Draugai įsiverdavo papuošalus, o jais susižavėję kiti žmonės paprašydavo mano kontaktų“. I.Labutytė sakė, kad užsakymų jai pakanka: „Šį savaitgalį, galima sakyti, ėjau į koncertą už savo auskarus“. Kartais savo darbus pareklamuojanti ir socialiniuose tinklalapiuose I.Labutytė sako nesitikinti, kad šis pragyventi padedantis šaltinis taps pagrindiniu užsiėmimu: „Neseniai gavau darbą, todėl papuošalai – tik mano hobis. Žinoma, neneigiu, kad jis duoda finansinės naudos, o tokiu atveju, jeigu netekčiau darbo, manau padėtų išgyventi“.

Kuria savo verslą

Kelerius metus Lietuvoje gyvenantį ir viename restoranų virėju dirbantį indą Mathew Joby taip pat įkvėpė sunkmetis. „Seniai turėjau svajonę įkurti savo restoraną, tačiau vis nebūdavo palankių sąlygų. Dabar, kai užklupo sunkmetis ir darbovietėje mažiau uždirbu, su draugu nusprendžiau kurti savo restoraną“, – pasakojo M.Joby. Iki kovo vidurio duris atverti turinčio tailandietiško restorano bendrasavininkas sako, kad įgyvendinti svajonę paskatino ir sumažėjęs biurokratizmas. „Kai atvykau į Lietuvą norėjau įkurti masažo saloną, tačiau dėl daugybės biurokratinių kliūčių šios minties atsisakiau. Dabar tvarkydamas reikalingus dokumentus restoranui pastebėjau, kad kliūčių kur kas mažiau – valdininkai irgi suinteresuoti verslininkų rėmimu“, – pastebėjo M.Joby.

Tiesa svetimšalis atskleidė maža gudrybę: „Kol atsidarysime ir „įsivažiuosime“, nemesiu dabartinio darbo. Aišku, pasiprašysiu dirbti mažesniu krūviu, tačiau, manau, rasiu laiko prižiūrėti ir kitą restoraną. Be to, juk verslą valdysime dviese. Jei viskas bus gerai, išeisiu iš dabartinio darbo ir atsiduosiu naujam restoranui“, – pasakojo M.Joby. Indas taip pat atskleidė, kad jei pavyks šis verslas, jis galbūt lietuvius pradžiugins ir originalių prieskonių parduotuve.

Vilniečiams pagelbės agentūra

Naują darbo vietą sau susikūrė ir verslininkas Chorstas Klausas – jo planus steigti Vilniečių užimtumo skatinimo agentūrą (VUSA) palaimino miesto savivaldybė. „Jau įsikūrėme, dabar beliko suderinti paskutinius klausimus dėl finansų – tariamės su Lietuvos darbo birža bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – pasakojo kovo viduryje vilniečiams darbo vietų pasiūlysiantis Ch.Klausas. „Agentūros darbo esmė paprasta – kurti išliekamąją vertę turinčio darbo vietas“, – savo idėją pristatė Ch.Klausas. Anot jo, nuo to, kiek finansavimo gaus, priklausys ir tai, kiek darbo vietų Vilniuje bus sukurta. „Pradėsime nuo nekvalifikuotų darbuotojų, vėliau, gal kažką galėsime pasiūlyti ir diplomuotiems žmonėms“, – planais dalijosi Ch.Klausas. Paklaustas, kokio pobūdžio darbo vietas jis kurs, Ch.Klausas pateikė artimiausią planą: „Įrengsime dviračių stovėjimo aikšteles prie lankomiausių Vilniaus vietų“.

Aklavietė padeda atsiskleisti

Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos Karjeros planavimo skyriaus vedėja, psichologė Lolita Kuginienė sakė, kad pokyčius gyvenime sąlygoja žmogaus mąstysenos, vertybių sistemos pakitimai.

„Neretai tuos pokyčius inspiruoja žmogaus atsidūrimas aklavietėje. Jeigu aš sugebu toleruoti su verslu susijusias psichologines būsenas – konkurenciją, nežinomybę, riziką, nesaugumą, jeigu mano svarbiausios vertybės yra asmeninė laisvė ir saviraiškos galimybė greičiausiai aš rizikuosiu kurti verslą“, – teigė L.Kuginienė.

Ji pastebėjo, kad samdomo darbo net ir sunkiomis sąlygomis neatsisako tie žmonės, kurie vengia atsakomybės: „Priklausomybė nuo kitų reiškia vengimą prisiimti atsakomybę už save ir savo gyvenimą. Tai vaiko, bet ne suaugusio žmogaus pozicija“. Anot jos, žmonės dažnai gąsdina save įsivaizduojamomis nesėkmėmis: „svarbu suvokti, kad baimė iškraipo mąstymą, riboja iniciatyvą, blokuoja mūsų gebėjimą veikti. Savo ruožtu, neveiklumas pakerta pasitikėjimą savimi. Žmogus tarsi patenka į uždarą ratą, iš kurio išeiti darosi pakankamai sunku. Taigi paklauskime savęs, kas blogiausio gali atsitikti? Ką aš prarasiu?“.

Svarbiausia – originalumas

Bendrovės „CV-Online LT“ rinkodaros vadovė Rita Koravaitienė sakė, kad darbdaviai sunkmečiu konkrečiau kelia reikalavimus darbuotojams ir atkreipia dėmesį į originalius CV. „Lengvas įkyrumas, kai žmogus kelis kartus paskambina paklausti, kaip įvertintas jo CV, ar jis perskaitytas ir pan., kartais padeda atkreipti į save dėmesį“, – sakė R.Koravaitienė. Ji taip pat patarė siunčiant CV laiške aiškiai prisistatyti, parašyti, kodėl esate tinkamas šiai pozicijai, ir įtikinti, kad darbdavys priėmęs jus šiandien, nepasigailės rytoj. „Dėmesį galima patraukti ir tokiais būdais, kaip žinomo žmogaus ar linksmo paveikslėlio įdėjimas į CV (vietoj savo nuotraukos)“, – pasakojo R.Koravaitienė.

Ji pastebėjo, kad į kūrybinio darbo pozicijas pretenduojantys žmonės iš viso neturi laikytis jokių šablonų. R.Koravaitienė patarė ieškant darbo visų pirma apie tai pranešti visiems pažįstamiems: „Peržiūrėkite telefono adresų knygelę, tačiau būkite atsargūs su socialiniais tinklalapiais: darbdavys mato su kuo jūs draugaujate, kokių puslapių gerbėjas esate ir pan.“.