Grigiškėse vėl baiminamasi potvynio

Grigiškių seniūnas Leonardas Klimovičius prisipažino, kad šią savaitę jo darbo diena prasideda ne seniūnijoje, o prie Vokės upės. „Pirmiausia apie pusę aštuonių atvažiuoju pažiūrėti, kaip atrodo upė, o tik tada į seniūniją“, – stovėdamas ant upės kranto šypsojosi seniūnas. Trečiadienį jis ant Vokės ledo praleido nemažai laiko stebėdamas, ar pavyks narams aptikti, o vėliau ir ištraukti betono luitus iš upės.

Ištraukė du betoninius žiedus

Upės vandeniui pradėjus kilti įtarta, kad tėkmę stabdo ant dugno jau keliolika metų gulintys betono luitai šalia Afindevičių gatvės pirmojo namo. Kaip jie ten atsirado, niekas nebežino, tačiau vietiniai gyventojai pasakoja, kad betoniniai žiedai Vokėje guli jau maždaug 15 metų.

Lediniame vandenyje narui pavyko užkabinti, o vėliau Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kartu su bendrovės „Grinda“ darbuotojais ištraukė du didžiulius betoninius vamzdžio formos luitus. Ar tai ir buvo kylančio potvynio priežastis, turėtų paaiškėti per kelias artimiausias dienas – seniūnas nusiteikęs stebėti upę ir jos vandens lygį.

Vokės dugną narai tyrinėjo dvi dienas. Anot seniūno, vamzdžiai buvo gana giliai įklimpę į dumblą. „Galėjo atplaukti kažkokio dumblo ar smėlio po Mūrinės Vokės užtvankos remonto. Kai pajudinome, ledai nukeliavo toliau, bet gali sustoti kitoje vietoje ir ten atsiras ledų sangrūda“, – baiminosi seniūnas.

Vanduo pakilo pirmadienį

L.Klimovičius tvirtino kylantį vandenį pastebėjęs pirmadienį. „Pernai vanduo pasirodė toje pačioje vietoje, kaip ir šiemet. Vasarą nufotografavome tuos luitus, užfiksavome vietą, bet tada, deja, nepavyko problemos išspręsti. Seniūnija kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, savivaldybę, kad būtų ištraukti tie luitai, bet visi galvojo, kad tai nėra tikroji priežastis, niekas negalėjo to tiksliai pasakyti. Dabar įtarimai sustiprėjo, nes vanduo pradėjo kilti kaip tik čia“, – aiškino L.Klimovičius.

Šiame upės vingyje vandens pralaidumas buvo labai sumažėjęs, pralaida siekė tik apie metrą, ją padidinus vanduo plūstelėjo ir nunešė ledus tolyn.

Namus Vokės pakrantėje šią žiemą saugo šioks toks pylimas, kurio pernai nebuvo. Anot Grigiškių seniūno, pastatų, kurie yra užliejamoje upės zonoje, savininkams buvo pasiūlyta supilti pylimą. „Kol kas daviau žodinį sutikimą. Šalia buvo tvarkomas mokyklos stadionas, tai liko šiek tiek smėlio. Leidome čia supilti, nes žinojome, kad jeigu vanduo kils, artimiausio namo kiemas vėl atsidurs po vandeniu“, – aiškino seniūnas.

Nebeaišku, kas išdavė leidimus

Paklaustas, kad gal kai kurie namai paprasčiausiai stovi per arti upės, seniūnas tik palingavo galva – leidimus čia statyti gyvenamuosius namus daugiau nei prieš dešimtmetį yra išdavusi Trakų savivaldybė, kuriai tuomet priklausė Grigiškės. Tad kaltųjų, kodėl žmonės įsikūrė taip arti ir kasmet juos tenka gelbėti nuo patvinusios upės, vargu ar pavyktų surasti.

„Turbūt buvo išduotos netinkamos sąlygos statyboms, reikėjo galbūt pylimus daryti, namus statyti ant polių, nekasti rūsių, bet yra kitaip. Tad turime dabar pasekmes“, – teigė L.Klimovičius.

Pernai potvynis Grigiškėms grasinti pradėjo vasario 14 dieną. Tuomet ir atokiau nuo upės pastatytų namų kiemai skendo, o jų gyventojai baiminosi, kad vanduo pradės semti ir pačius namus. Keliems gyventojams net teko laikinai palikti savo namus.

Kita upės pusė dar nepatvinusi

Kitoje Vokės upės pusėje esančioje Sniegenų gatvėje gyvenanti Aušra Budginienė 15min.lt sakė, kad vanduo šiek tiek pakilęs, tačiau dar grėsmės jų namams nėra. Pernai moteris labiausiai išgyveno dėl dešimtmetį puoselėto kiemo, kuriame augo reti augalai, kainavę ne vieną tūkstantį litų. Juos paskandino vanduo.

„Šiemet vanduo dar pasiekė tik prie upės augančių medžių kamienus, bet iki kiemo ribos nepakilo. Pernai upė išsiliejo staiga, per tris dienas. Labai tikimės, kad šiemet taip nenutiks. Mačiau, kad jau važinėja gelbėjimo tarnybos, tai gal užkirs kelią potvyniui“, – vylėsi moteris.