Kaziukas žada atsikirsti krizei

Antrus metus iš eilės Kaziuko mugę organizuojančios bendrovės „Concept events & media“ direktorius Tadas Rimdžius džiaugėsi, kad šiemet susidomėjimas iš prekybininkų pusės yra padidėjęs: „Pernai turėjome apie 1 tūkst. dalyvių, o šiemet jau esame užregistravę 1 tūkst. 200.“ Jis tikino, kad dalyviai galės užsiregistruoti bei prekiauti net ir prasidėjus mugei, todėl galutinis dalyvių skaičius dar išaugs. Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius prognozavo, kad šiemet pajamos, surenkamos iš mugės prekeivių, viršys 100 tūkst. Lt. „Tai rodo, kad šventė pradeda atsipirkti, jos kokybė gerėja, o savivaldybės išlaidos šioje srityje mažėja“, – džiaugėsi vicemeras, juokaudamas, kad šiemet prie Kaziuko mugės pavadinimo būtų galima prirašyti: „Krizės pabaiga“.

Savo ruožtu finansų ekspertai mugės lankytojams primena, kad taupymas šiais laikais ne yda – tuščiai išlaidauti nevalia, todėl reikėtų nepasiduoti pirkimo manijai.

„Kaziuko mugė yra pramoga. Neretam pramoga asocijuojasi su apsipirkimu, o kaip žinome, mugėje tikrai yra ko pirkti. Prisideda ir tai, kad kur tik pasisuksi, visur visi perka. Žmogus tokioje aplinkoje negali atsispirti pirkimo manijai“, – išlaidavimo priežastis aiškino „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė-Bložienė.

Vis dėlto, anot jos, būdų apsaugoti piniginę yra, tam tereikia išankstinio nusiteikimo ir pasirengimo. Pasak O. Čičkauskaitės-Bložienės, pirmiausia reikėtų nuspręsti, kiek pinigų galime išleisti. Numatytą sumą įsidėjus į piniginę, kitus banknotus bei banko korteles reikėtų palikti namuose.

Patardama, kaip neiššvaistyti pinigų Kaziuko mugėje, O.Čičkauskaitė-Bložienė taip pat pasiūlė šiltai apsirengti, pavalgyti. „Be abejonės, mugėje kvapai labai vilioja. Reikia prieš išeinant iš namų pavalgyti, kad pirmu taikymu nepultume ieškoti, kur užkąsti“, – sakė O.Čičkauskaitė-Bložienė.

SEB banko analitikė Julita Varanauskienė taip pat patvirtino, kad geriausia nuspręsti iš anksto, ką ir už kiek nori pirkti. „Dar labai padeda, jeigu į mugę eini ne vienas ir tarpusavyje susitari, kiek ketini išlaidauti – tuomet mugėje turi moralinį palaikymą“, – pastebėjo J.Varanauskienė. Tačiau, nesusitarus iš anksto, kompanija gali turėti ir neigiamos įtakos: „Matai, kad draugas perka, tu irgi nori. Taip pat, jei eini su vaikais: vienam nuperkamas saldainis ar riestainis, tai juk ir kitas iš karto nori.“

Analitikė pasiūlė ir kitą gudrybę: „Gal dabar jau kiek per vėlu, tačiau turint tikslą susitaupyti Kaziuko mugei galima kokią savaitę ar dvi kaupti vieno nominalo monetas.“ J.Varanauskienė taip pat patarė mugėje nepamiršti derėtis.

Paklausta, kodėl sunkmečiu žmonės neatsisako išlaidauti per Kaziuką, J.Varanauskienė konstatavo, kad žmonės tikisi originalesnių, kokybiškesnių daiktų už patrauklią kainą. „Matyt, žmonių vertybės pasikeitė. Jie labiau vertina rankų darbo amatininkų kūrinius, vengia masinės gamybos daiktų. Tai reiškia, kad keičiasi ir mugės asortimentas. Asmeniškai pati per kitas muges pastebėjau, kad mažiau prekiaujama suvenyrais, labiau įsigali amatininkai“, – sakė J.Varanauskienė.

„Žmonės dar turi pinigų ir jie nori juos leisti“, – antrino O.Čičkauskaitė-Bložienė. Anot jos, mugė taip pat lengvas būdas užsidirbti amatininkams. Verslininkas T.Rimdžius neatmeta galimybės, kad įtakos pagyvėjusiam dalyvių susidomėjimui turėjo ne tik sunkmetis, vejantis amatininkus prekiauti savo produkcija, bet ir tai, kad neišaugo prekybos ploto nuomos kainos. „Maždaug už 6 kvadratinių metrų plotą trims dienoms reikia sumokėti 270 Lt. Neįgaliesiems ir studentams taikoma nuolaida, todėl jiems toks plotas kainuoja 90 Lt“.

Kultūringas pirkimas

Vilniaus etninės kultūros centro, organizuojančio meninę Kaziuko mugės programą, direktorė Milda Ričkutė prisipažino, kad anksčiau prekeivius reikėjo kviesti, o šiemet organizatoriai jau gali rinktis, ką kviesti, o ko ne: „Pastebėjome, kad ir kituose mūsų organizuojamuose renginiuose, pavyzdžiui, „Skamba skamba kankliai“, Užgavėnių šventėje prekybininkai patys siūlosi ateiti prekiauti. Anksčiau turėdavome labai intensyviai kviesti, dabar jau galime atsirinkti. Lazda turi du galus.“

Direktorės pavaduotojas Stanislovas Kavaliauskas, paklaustas, kodėl Kaziuko mugė visų pirma asocijuojasi su pirkimu, teigė jau antrus metus rengiant meninę programą siekiama tokio įvaizdžio atsikratyti. Vis dėlto, jo tvirtinimu, ir pati prekyba mugėje nėra paprastas apsipirkimas, ji siejama su kultūra: „Per prekybą gražiai apžaidžiame kultūrinius dalykus. Kaziuko mugėje esmė yra kreipti dėmesį ne į kokias šlepetes, o į paveldą.“

Eismas

Vilniuje Kaziuko mugės metu bus ribojamas transporto eismas. Nuo kovo 5 d. 10 val. iki kovo 7 d. 20 val. bus draudžiamas transporto eismas Gedimino prospektu, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio, Pilies ir Didžiąja gatvėmis. Taip pat kovo 5–7 dienomis keisis 10, 11 ir 33 autobusų maršrutai. Anot Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjo Algirdo Šešelgio, mieste budės policija, kuri turės užtikrinti viešąją tvarką: „Bus trys policijos postai: prie Mindaugo tilto, ties Vilniaus ir Jogailos gatvių sankryža bei prie Žvėryno tilto Goštauto gatvėje.“