Penktoji musulmonų mečetė Lietuvoje greičiausiai išdygs sostinės Naujininkų mikrorajone

Šioje vietoje sostinės valdžia planuoja ne tik suformuoti musulmonų maldos namų statybai reikalingą sklypą, bet ir išplėsti kapines, kuriose po mirties bus laidojami totoriai bei karaimai.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos Raimondos Rudukienės, šiuo metu baigiamas rengti detalusis planas, kuriame mečetės statybai numatytas žemės sklypas, esantis Naujininkuose, Žirnių gatvėje.

„Mes ten planuojame ir kapinių plėtrą, ir sklypą mečetės statybai“, – BNS sakė R.Rudukienė.

Anot jos, totoriams prašant musulmonų laidojimo vietas numatyti ir miesto kapinėse, tam būtų galima skirti teritoriją planuojamose plėsti kapinėse Žirnių gatvėje.

„Totoriai prašo, nes dabar neturi kur laidoti, kad ir miesto kapinėse jiems būtų skirta vieta. Ir kaip tik Žirnių gatvėje yra didžiulės naujos kapinės, tai žiūrėsime, gal net ten kokią laidojimo vietą jiems skirsime“, – pasakojo Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja.

R.Rudukienės teigimu, savivaldybei suformavus sklypą dėl jo skyrimo spręs Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius.

Lietuvos musulmonų muftijus Romas Jakubauskas BNS sakė, kad ypatingų pageidavimų bendruomenė neturi.

Prašymą statyti maldos namus pernai yra gavusi ir uostamiesčio savivaldybė, tačiau, pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Teritorijų planavimo poskyrio vedėjo Kęstučio Vaitiekūno, uostamiestyje sklypo mečetės statyboms planavimo klausimas nesvarstomas.

Esą pernai liepos mėnesį į savivaldybę kreipusis Klaipėdos totorių bendrija NUR nėra tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, todėl remiantis Žemės įstatymu neatlygintinai žemės sklypas jai negali būti perduotas.

„Pagal Žemės įstatymo 8-ąjį straipsnį valstybinės žemės sklypu, perduotu neatlygintinai, panaudai, naudotis gali tik tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija. Klaipėdos totorių bendrija NUR nėra tradicinė religinė bendruomenė, nes, Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrijos teisinė forma yra asociacija“, – aiškino K.Vaitiekūnas.

Pasak jo, vis dėlto išnagrinėjus bendrijos prašymą dėl žemės sklypo suteikimo kultūros centro statybai pažadėta „ateityje rengiant detaliuosius planus galbūt atsižvelgti į jų prašymą“.

Pernai Klaipėdos totorių bendruomenė miesto valdžios paprašė skirti 30 arų sklypą, kuriame turėtų iškilti naujas daugiafunkcis centras. Jame planuota įkurti ne tik maldos namus, bet ir kalbos bei religijos mokyklą čia gyvenančių kitataučių vaikams, organizuoti tautines šventes, parodas, kitus renginius.

Lietuvoje šiuo metu yra 4 mečetės: Kaune, Alytaus rajone (Raižių kaime) bei dvi Vilniaus rajone (Keturiasdešimties totorių ir Nemėžio kaimuose).

Lietuvoje gyvena apie 7 000 islamą išpažįstančių totorių.