Peršalimo ligos lenkia gripą

Vilniaus GPMS medikai teigia, kad pastaruoju metu stoties telefonai netyla nuo popietės iki maždaug 2 valandos nakties ir dažniausiai tenka vykti pas gripu sergančius ar tiesiog persišaldžiusius ligonius.

„Kadangi šeimos gydytojai į namus nevaikščioja, gulintys, vyresni žmonės, pradėję karščiuoti, kviečia greitąją pagalbą. Mes turime važiuoti, juk prie aukštos temperatūros neretai dar prisideda ir dusulys, kiti negalavimai, ypač vyresniems žmonėms, sergantiems įvairiomis ligomis“, – sakė Vilniaus GPMS direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė.

Vaikų serga mažiau

Anot V.Pumputienės, praėjusią savaitę dažniausiai teko važiuoti pas vyresnius pacientus, tačiau pasibaigus žiemos atostogoms greičiausiai padaugės ir sergančių vaikų.

Anot Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės atstovės ryšiams su visuomene Jolantos Normantienės, praeitą savaitę Santariškėse įsikūrusioje ligoninėje ir joje veikiančioje poliklinikoje gripo atvejų nebuvo užfiksuota, bet šios savaitės pradžioje jau nustatytas vienas pandeminio ir du sezoninio gripo atvejai.

„Sunkių ligonių kol kas neturime, padėtis nėra sudėtinga, vaistų netrūksta. Tokios situacijos, kaip buvo pernai, kai siautėjo gripo epidemija, šiemet bent kol kas tikrai nėra“, – tvirtino J.Normantienė.

Į vaikų ligoninę ir joje veikiančią polikliniką itin daug pacientų atvyksta savaitgaliais, kai nedirba kitos miesto poliklinikos. „Jeigu vaikas sunegaluoja, karščiuoja, tėvai nelaukia pirmadienio, tuoj pat važiuoja į mūsų polikliniką. Bet ne visi vaikai guldomi į ligoninę. Paprastai medikai juos apžiūri, įvertina būklę ir tada sprendžiama – jeigu nenustatoma nieko rimta, jie grįžta į namus“, – sakė J.Normantienė.

Pasitaiko piktnaudžiavimų

Sostinės GPMS Greitosios pagalbos stoties medikai jau telefonu bando išsiaiškinti, kaip ligonis jaučiasi, tačiau nekonsultuoja. „Kai nematai ligonio – gali padaryti klaidą. Kartais žmogus rimtai serga, bet telefonu apie tai kalba taip, lyg tai būtų nerimta. O kartais labai sureikšmina smulkmenas. Tai trukdo medikams orientuotis, operatyviai reaguoti, nustatyti prioritetus, kur važiuoti tuoj pat, o kur galima ir truputį vėliau. Jeigu medikai nežino, kaip iš tikrųjų žmonės jaučiasi, gali kuris nors pacientas ir nukentėti“, – sakė V.Pumputienė.

Medikė tvirtina, kad pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų: „Yra ir tokių žmonių, kurie užsispiria, ginčijasi, į polikliniką neina. Juk net kai poliklinikos nedirba – vakarais, savaitgaliais – pacientai gali kreiptis į nurodytas gydymo įstaigas, ligonines, bet jie to nenori, kategoriškai reikalauja, kad atvažiuotų greitoji pagalba.“

Epidemijos nėra

Vilniaus visuomenės sveikatos centras gripo epidemijos skelbti neskuba, kadangi gripo atvejų – vos vienas kitas, dauguma vilniečių serga peršalimo ligomis. Centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyr. specialistės Daivos Klimašauskienės teigimu, artimiausiomis savaitėmis sergamumas augs, tad nenorintiems susirgti reikėtų pasisaugoti.

„Gal jau daug kam ir nusibodo klausyti, bet bendros priemonės, kaip saugotis ligų, yra tos pačios ir veiksmingos. Pirmiausiai reikia itin atidžiai ir dažnai plautis rankas, vengti kontakto su ligoniais, nesilankyti masinio susibūrimo vietose, valyti ir vėdinti patalpas. Efektyviausia priemonė yra skiepai – dar ir dabar pasikonsultavus su savo gydytoju galima pasiskiepyti“, – teigė D.Klimašauskienė.

Praeitą savaitę Vilniuje iš 10 tūkst. gyventojų gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sirgo 104 asmenys. Šią savaitę sergančiųjų, specialistų teigimu, bus kiek daugiau, nes per pirmąsias tris savaitės dienas užregistruoti net 99 gripo ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejai 10 tūkst. gyventojų. Gripo epidemija gali būti skelbiama, kai minėtam skaičiui žmonių tenka 100 susirgimo gripu atvejų.