Svaiginantys Vilniaus valdžios užmojai pakibo ore

Nuo 2009 metų vasario dirbantys Vilniaus valdantieji pasigirti neturi kuo, tačiau tvirtina, kad projektus stabdo ne jų nemokėjimas juos įgyvendinti, o procedūriniai sunkumai. „Nedrįsčiau sakyti, kad šitie projektai žlugo, nes tai yra netiesa“, – tvirtino meras, konservatorius–krikdemas Vilius Navickas, paklaustas, kodėl jo vadovaujamos koalicijos projektai vienas po kito atsiduria aklavietėje.

Tuo tarpu pirmasis Vilniaus miesto meras po Nepriklausomybės atkūrimo Arūnas Grumadas negailėjo kritikos sostinės vadovams. „Apie dabartinę Vilniaus valdžią aš esu labai blogos nuomonės, nes tai yra ne vertybiniu pagrindu susibūrę žmonės, o tie, kurie atstovauja tam tikroms interesų grupėms“, – kalbėjo jis.

A.Grumado nuomone, dabartinė savivaldybės valdančioji koalicija neretai elgiasi pernelyg skubotai. Jis įsitikinęs, kad norint ką nors kardinaliai pakeisti, reikia ilgai diskutuoti, viešai svarstyti, o konkrečių veiksmų imtis tik tada, kai visuomenė pripranta prie siūlomos idėjos ir ją palaiko.

„Jeigu sugalvojęs iš vakaro ryte mėginsi projektą įgyvendinti, vargu ar pavyks ko nors pasiekti. Skelbdami konkursą miesto vadovai turi žinoti, kas jame galėtų dalyvauti. Jeigu tokių verslininkų nėra, tai galime skelbti nors ir kosminių laivų statybas, bet tikrai neatsiras norinčių juos statyti“, – teigė Vilniui 1990–1993 metais vadovavęs A.Grumadas, dabar pirmininkaujantis neparlamentinei Lietuvos centro partijai.

Įvardino tik vieną pasiekimą

Pusantrų metų Vilniaus mero kėdėje sėdintis V.Navickas pripažino, kad jo koalicijos sumanyti projektai stringa, tačiau nebuvo linkęs kapituliuoti. Jo teigimu, darbas vyksta toliau: „Dviračių nuomos sistemos projektas tęsiamas, bet yra procedūros, kurių savivaldybė privalo laikytis, reikia skelbti konkursą, viešuosius pirkimus. Pasitaiko, kad konkurse nedalyvauja nė viena įmonė, kaip nutiko šįkart. Tačiau darbas tęsiasi ir dviračių nuoma Vilniuje tikrai veiks.“

Panašiai meras kalbėjo ir apie kitus taip ir neįgyvendintus projektus, tačiau paprašytas įvardinti bent vieną sėkmės pavyzdį V.Navickas tepaminėjo Balsių mokyklos, kurios simbolinė kapsulė įkasta rugsėjo 1–ąją, statybas. Sutarta, kad šią mokyklą pastatys ir prižiūrės privati bendrovė, o savivaldybė už tai 25 metus kasmet mokės po 6,61 mln. Lt ir PVM mokestį. „Buvusios valdžios paskelbtame konkurse gavus pasiūlymus mokyklos statybų ir nuomos kaina buvo dvigubai didesnė. O mes per metus sugebėjome paskelbti konkursą, suderėti dėl mažesnės kainos ir tai yra pirmasis viešos bei privačios partnerystės projektas Lietuvoje“, – sakė V.Navickas.

Pardavusi savivaldybės pastatą Vilniaus valdžia tikėjosi užlopyti biudžeto skyles.

Meras pripažino, kad vienas iš projektų, apie kurį buvo kalbama itin garsiai, buvo savivaldybės pastato pardavimas. Šis pasiūlymas subliuško ir sulaukė itin prieštaringo vertinimo, tačiau V.Navickas ir dabar įsitikinęs, kad tai buvo gera idėja. Esą tuo metu miesto vadovai nematę kitos išeities gauti pinigų, kurių reikėjo grąžinti bent daliai buvusios valdžios paliktų skolų. Anot mero, vėliau savivaldybė kitais būdais suvaldė finansinę situaciją, todėl bankai dabar sudaro galimybes grąžinti skolas kitais būdais.

„Norint iškasti griovį, galima pasirinkti įvairius instrumentus – kastuvą, kastuvėlį, ekskavatorių. Savivaldybės pastato pardavimas buvo tik vienas iš dešimties instrumentų, kaip savivaldybei gauti pinigų sumokėti skolas ir daryti kitus projektus. Dabar turime kitų instrumentų ir jais naudojamės“, – kalbėjo V.Navickas.

Dviračių nuomos sistemą įrengs patys

Merui antrino ir jo pavaduotojas socialdemokratas Romas Adomavičius, tikindamas, kad savivaldybės pastato pardavimo atsisakyta tikrai ne todėl, jog nebuvo norinčių jį įsigyti. Esą ir kitus projektus stabdo ne miesto valdžios nesugebėjimas juos įgyvendinti, o kliūtys iš šalies.

„Pavyzdžiui, dėl mokamo įvažiavimo į senamiestį laukiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų, kad būtų galima traukti atsakomybėn automobilio savininką, o ne būtinai ieškoti, kas tuo metu vairavo automobilį ir pažeidė taisykles. Mes nesustabdėme to proceso, tetrūksta tik skelbti konkursą, bet norime būti tikri dėl teisinės bazės“, – sakė vicemeras.

Vilniaus savivaldybė pasiryžusi įdiegti dviračių nuomos sistemą pati.

Dviračių nuomos sistemos Vilniuje konkursas skelbtas dukart, tačiau nesulaukta norinčių šią paslaugą teikti. Anot R.Adomavičiaus, savivaldybė to imsis pati. „To, kad niekas nedalyvaus konkursuose, negalėjome numatyti, kadangi prieš konkursą išties jautėme susidomėjimą. Kol viską paruošime, užtruks, bet sistema greičiausia bus galima naudotis jau kitą šiltąjį sezoną“, – toliau pažadus dalijo vicemeras. Tiesa, nežinia, ar jis pats toliau dirbs savivaldybės vadovybėje, mat kitų metų vasarį vyks nauji savivaldos rinkimai.

R.Adomavičius žadėjo, kad nuo naujųjų metų pagaliau pradės visapusiškai veikti ir elektroninio bilieto sistema, kurios įgyvendinimui iki šiol skirta apie 12 mln. Lt, tačiau projektas iki galo taip ir nebuvo įgyvendintas. Pasak vicemero, nuo 2011–ųjų bus galima įsigyti ir vienkartinį elektroninį bilietą, tad popierinių viešojo transporto bilietų iš viso nebeliks.

Neišsižadama ir Kalvarijų turgavietės renovacijos projekto, nors po turgaus prekeivių ir juos palaikančios profesinės sąjungos kreipimosi Vilniaus apygardos teismas sustabdė konkursą, kurio laimėtojas turėtų gauti teisę išsinuomoti turgavietę ir įsipareigoti ją renovuoti.

Partijos dirba nuo rinkimų iki rinkimų

Dabartiniai miesto vadovai savo veiklos kritikuoti nelinkę, tačiau karčių žodžių jiems nešykšti anksčiau miestui vadovavę politikai. A.Grumado teigimu, labiausiai savivaldybės darbus stabdo tai, kad dabartinė sostinės valdžia mėgsta šokinėti nuo vieno projekto prie kito, o darbai „mėgsta susikaupimą ir planavimą į ateitį“.

„Strateginiai projektai turi tęstis ir pasibaigus valdančiųjų kadencijai, ypač jei jie brangiai kainuoja. Tarkim, Norvegijoje savivaldybės taryba, norėdama įgyvendinti didesnį projektą, neturi tokios teisės. Ji tą projektą parengia, tačiau tvirtinti tenka jau naujajai tarybai. Tada ir pamatoma, ar tas projektas gyvybingas. Greitas darbas nieko gero neduoda“, – įsitikinęs pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus vadovas.

Anot A.Grumado, tenka tik apgailestauti, kad visos Lietuvos politinės partijos dirba tik nuo rinkimų iki rinkimų, o tada labai lengva kaltę dėl nepasisekusių darbų suversti politiniams oponentams.

Daugiau kalbų nei darbų

Kitas buvęs meras Artūras Zuokas, Vilniui vadovavęs 2000–2007 metais, neskubėjo smerkti ir kritikuoti dabartinių miesto vadovų, nors pripažino, kad kalbų girdime daugiau, negu matome darbų. „Natūralu, kad kiekvienas miesto vadovas, kiekviena miesto taryba nori parodyti, ką ji daro. Todėl kai kurios geros idėjos – o buvo pasiūlyta tikrai gerų idėjų – liko neįgyvendintos, nes nespėta jų įvertinti arba savivaldybės specialistams neužtenka kompetencijos tuos projektus tinkamai parengti. Gaila, bet reikia pripažinti, kad savivaldybėje nuo praėjusių rinkimų įvyko ne viena reorganizacija, daug gerų specialistų tiesiog paliko savivaldybę“, – sakė A.Zuokas, tik šią vasarą pasitraukęs iš dabartinei sostinės valdančiajai koalicijai priklausančios Liberalų ir centro partijos gretų.

A.Zuoko teigimu, gera valdžios iniciatyva buvo sutvarkyti Kalvarijų turgų, įrengti dviračių nuomos sistemą, bet galbūt reikėjo geriau apsvarstyti priemones, kaip tai įgyvendinti. „Tikrai gera iniciatyva buvo tvarkyti žaliąsias miesto erdves, Sereikiškių parką, nors tenka pripažinti, kad dabar jis labiau apleistas, negu buvo iki tol“, – sakė buvęs Vilniaus vadovas. Jo manymu, didžiausias dabartinės valdžios nuopelnas – stabilesnė finansinė Vilniaus situacija.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas taip pat minėjo, jog skambūs politikų pažadai neretai skirti tik pasireklamuoti: „Viešųjų ryšių akcijų, kai garsiai pristatomi projektai vėliau žlunga, yra labai daug. Bet tai ne tik savivaldos, bet ir centrinės valdžios, visos valstybės bėda.“