„Vilniuje šiuo metu labiausiai trūksta ugniagesių-vairuotojų. Tik nedaugelis baigusiųjų Gaisrininkų mokyklą arba Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU) Statybos fakulteto Gaisrinės saugos katedrą turi specialias vairuotojo kategorijas, kurių reikia norint vairuoti gaisrinės automobilį“, – „15min“ sakė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Inga Blinstrubienė.
Pasak jos, ugniagesių-gelbėtojų trūksta visoje Lietuvoje, ypač mažesniuose miesteliuose.
„Bėda ta, kad Vilniuje įgiję ugniagesio-gelbėtojo specialybę, žmonės nenori vykti dirbti į kitus miestus, jie nori likti dirbti sostinėje. Todėl kituose miestuose, ypač mažesniuose, gaisrininkų trūkumas kur kas didesnis“, – apgailestavo I. Blinstrubienė.
Anot jos, įtakos tam turi ir maži ugniagesių atlyginimai – naujoko ugniagesio-gelbėtojo atlyginimas yra apie 1000–1100 Lt.
Mūsų darbe labai svarbu psichologinis atsparumas – situacijų būna įvairiausių. Reikia sekti technikos naujoves, būti ryžtingam, gebėti greitai priimti sprendimus. Tai darbas iš pašaukimo, – sakė A.Zabarovskis.
„Tai tik pradinė suma, vėliau uždirba daugiau, taip pat yra įvairių priedų. Tačiau kol kas vienintelis veiksnys, sulaikantis žmones šiame darbe, – darbo grafikas. Ugniagesiai-gelbėtojai budi vieną parą, o tuomet tris paras turi laisvas. Manome, jog pakeitus tokį grafiką išeitų dar daugiau žmonių“, – sakė I.Blinstrubienė.
„Be to, vis daugiau pretenduojančių į ugniagesio-gelbėtojo profesiją neatitinka sveikatos reikalavimų. Jie gana griežti, nes darbas rizikingas ir atsakingas. Dažniausiai žmonės nepriimami dėl regos ir stuburo problemų“, – vardijo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Artūras Vaišnoras.
Savanorių – vos keletas
Anot A.Vaišnoro, gaisrininkų tarnybos yra trys – valstybinė, municipalinė ir savanorių.
„Stiprios savanorių komandos mums išties būtų nemaža paspirtis. Tačiau surinkti savanorių sekasi sunkiai – trūksta geros organizacijos, lėšų. Vakaruose savanoriai ugniagesiai – labai stipri pagalba profesionaliems gelbėtojams“, – pasakojo A.Vaišnoras.
Jo teigimu, kol kas savanorių komandų aplink Vilnių yra tik Nemenčinėje, Paberžėje, Maišiagaloje ir Avižieniuose, bet ir jos nėra itin gerai paruoštos.
„Savanorių turėtų būti daugiau. Vokietijoje, Olandijoje savanoriai puikiai darbuojasi, o pas mus kol kas – vienetai. Jei savivaldybės imtų aktyviau burti žmones, o patys gyventojai labiau rūpintųsi savo aplinka, stengtųsi prisidėti – situacija pagerėtų“, – neabejojo A.Vaišnoras.
Gelbėtojai – universalūs
„Ugniagesys gelbėtojas – tai anaiptol ne vien gaisrininkas. Mes esame ir narai, ir aukštalipiai, ir gyvūnų gelbėtojai. Esame universalūs – galime gesinti ugnį, nerti po ledu, išpjauti automobilio dalį ir ištraukti žmogų, išgelbėti žmones iš aukštų pastatų“, - pasakojo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos Operacijų skyriaus Operacijų vadovo padėjėjas Andžejus Zabarovskis. Todėl, pasak jo, ugniagesiams gelbėtojams tikrai „praverstų“ didesni atlyginimai ir materialinė paspirtis.
„Žmonių trūksta dėl nedidelių atlyginimų. Juk rizika, atsakomybė - didžiulė, reikia geros fizinės parengties, psichologinio atsparumo. Todėl ir atlyginimai turėtų būti atitinkami. Be to, nemaža pagalba būtų ir papildoma medikų komanda“, – sakė A.Zabarovskis.
Anot pašnekovo, ugniagesiai-gelbėtojai neturi savo medikų komandos, todėl visi ugniagesiai-gelbėtojai yra išmokyti teikti pirmąją pagalbą, tačiau greitosios medicinos pagalbos ekipažus į įvykius vis tiek tenka kviesti kaskart.
„Jei turėtume savo medikų komandą, dirbtume kur kas efektyviau, greitoji pagalba ir taip turi daugybę iškvietimų. Be to, „susigrojusioje“ komandoje darbas gerokai spartesnis“, – įsitikinęs A.Zabarovskis.
Stinga kultūros
Pasak jo, ugniagesių-gelbėtojų darbe itin svarbu operatyvumas: pilnoje dūmų patalpoje žmogus gali išgyventi apie 5 minutes – per tiek laiko jį dar galima išgelbėti.
„Didžiausia problema – atvykimas iki gaisro vietos. Skubančius ugniagesius kelyje derėtų praleisti, juk dažnai vos kelios minutės gali išgelbėti gyvybę. Tačiau vairuotojams dažnai pristinga kultūros ir supratimo“, – apgailestavo A.Zabarovskis.
Be to, pasak jo, žmonės turėtų žinoti, kaip elgtis nelaimės atveju.
„Jei kilo gaisras ir pačiam žmogui jo užgesinti nebeįmanoma, reikia pasitraukti saugiu atstumu ir laukti ugniagesių, taip pat stengtis mums suteikti kuo daugiau informacijos. Kuo daugiau mes sužinome iki atvykimo į įvykio vietą, tuo efektyviau galėsime padėti“, – patarė A.Zabarovskis.
