Užupio skverui – Tibeto vardas (nuotraukos)

„Vilniaus savivaldybė kliudo, Kinijos ambasada kliudo. Sako, Tibeto skvero nėra. Nieko panašaus. Mes turime Tibeto skverą, mes turime mus palaikančius dailininkus, Užupio bendruomenę ir tikimės, kad ir visa Lietuva mus palaikys“, – per šeštadienį įvykusią akciją „Čia – Tibeto skveras“ sakė vienas iš Tibeto rėmimo grupės narių Robertas Mažeika.

Savivaldybė delsia ir neleidžia

Kaip ir labai dažnai Lietuvoje, Tibeto skverelio iniciatyvą tik dėl jiems patiems suprantamų priežasčių ar išskaičiuotų interesų, politikai iki šiol gesina. Idėjos iniciatoriai jau ilgą laiką nei pakarti nei paleisti, tačiau palikti aklavietėje: nors Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija dar 2009 m. balandį pritarė prašymui suteikti Tibeto vardą skverui Užupyje, Vilniaus miesto savivaldybė visais būdais siekia tam sutrukdyti.

Bendraudamas su į akciją šeštadienį susirinkusiais žmonėmis, R.Mažeika sakė, kad niekas nesitikėjo, jog kils tiek daug problemų dėl Tibeto vardo suteikimo skverui. „Tačiau mūsų projektas keliavo iš komitetų į komisijas, vis buvo „kišami pagaliai“, projektai vis kažkur užsilaikydavo“, – sakė Tibeto rėmimo grupės narys.

Skverelio idėjos autoriai kreipėsi į Seimo kontrolierius, į žiniasklaidą ir net turėdami Užupio bendruomenės, Vilniaus sąjūdžio, UNESCO komisijos Lietuvoje ir Užsienio reikalų ministerijos paramą, neįtikino savivaldybės greičiau išspręsti minėtą klausimą.

Didelis Kinijos ambasados spaudimas

„Skaudu, kad Kinijos ambasada daro milžinišką spaudimą savivaldybei ir parlamentui, kad nebūtų nei rezoliucijos dėl Tibeto palaikymo, nei šio skverelio. Bet galbūt mes, paprasti žmonės, turintys iniciatyvos, sugebėsime paveikti mūsų valdžios institucijas“, – susirinkusius drąsino R.Mažeika.

Palaikyti vienas kitą ir parodyti, kad lengvai nepasiduos politikų savivalei, net ir spaudžiant šaltukui susirinko nemažas būrelis žmonių. Bevardžiame skvere, kuriam norima oficialiai suteikti Tibeto vardą, susibūrę prie skulptorių Vyganto Vėjo ir Rimanto Vilkinto iš ledo išskaptuotos stupos – budizmo kultūroje švento statinio, simbolizuojančio nušvitusį Budos protą – Tibeto rėmėjai piktinosi savivaldybės veiksmais. Ant sniego buvo piešiamos mandalos, susirinkusieji kviečiami pasišildyti karšta arbata ir nepamiršti užrašyti savo palinkėjimų Tibetui bei savo parašais patvirtini norą, kad savivaldybė įteisintų Tibeto vardą skvereliui.

„Tikimės, kad šis skverelis bus gyvas, kad Vilniaus miesto savivaldybė parodys geranoriškumą ir įteisins šį skverą“, – vylėsi R.Mažeika.

Garbė padėti kenčiantiems

Išreikšti solidarumą nepriklausomybės siekiančiam Tibetui šeštadienį atėjo ir Nepriklausomybės akto signatarė Romualda Hofertienė. Kreipdamasi į susirinkusiuosius ji sakė įžvelgianti vienintelę savivaldybės pasipriešinimo suteikti skverui Tibeto vardą priežastį – baimę.

„Jei kas bijo, galėčiau padrąsinti. Mane, temstant grįžtančią iš vieno Tibeto piketo, netoli namų savo apsilankymu pagerbė trys vyrai. Pasekmes jaučiau metus. Tačiau kai jau galėjau paeiti, aš vėl nepraleidau nė vieno Tibeto piketo. Jei kas bijo, galėčiau paskolinti dalį savo drąsos“, – sakė R.Hofertienė.

Nepriklausomybės akto signatarė pažymėjo, kad Dalai Lama vienas iš pirmųjų atsiuntė Lietuvai sveikinimus nepriklausomybės paskelbimo proga, o 1991 m. nieko nebijodamas Tibeto dvasinis lyderis pagerbė mūsų nepriklausomybę atvykdamas į Lietuvą.

„Tai žmogus, kuris nieko nebijo. Jei mes bijome paremti Nobelio taikos premijos laureato šalį ir tautą, tai ką mes tuomet remiame? Karą? Garbė padėti kenčiantiems. Kaip žmonės turi širdį, taip ir valstybės turi širdį. Tad Lietuva ir Čečėnijos, ir kitų šalių, siekiančių laisvės, atžvilgiu turi širdį.Jei nepagerbsime bent Tibeto pavadinimu skverui, mūsų nepriklausomybė tada irgi labai silpna. O to neturi būti“, – sakė R.Hofertienė.

Įprasmintų dvasinį bendradarbiavimą

Kartu su minia žmonių ir savo šeimos nariais akcijoje dalyvavęs parlamentaras Mantas Adomėnas sakė, kad Tibetas šiuo metu yra analogiškoje situacijoje, kurioje Lietuva buvo prieš daugiau nei 20 metų ir todėl palaikyti Tibetą yra lietuvių sąžinės klausimas. „Mes tikėjomės laisvojo pasaulio paramos mūsų vertybėms, kurios anuomet atrodė gana beviltiškos, todėl dabar lygiai taip pat turime pareigą remti tas vertybes, kurių išpažinimas padėjo mums patiems neprarasti krypties, vilties ir galų gale pasiekti tą nepriklausomybę, kurią dabar turime“, – sakė tautos atstovas.

Idėjos autoriai tikisi, kad Tibeto vardo suteikimas skverui įprasmintų kultūrinį ir dvasinį Vilniaus bei Tibeto bendradarbiavimą, prasidėjusį 1990 m. Šią iniciatyvą palaiko UNESCO komisija Lietuvoje, tarpparlamentinė grupė ryšiams su Tibetu, Tibeto kultūros fondas, Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centras.

Siekia nepriklausomybės

Nors skirtingais istorijos laikotarpiais Tibetas buvo nepriklausoma valstybė, šiuo metu jis formaliai įeina į Kinijos sudėtį kaip Tibeto autonominis rajonas. Tibetiečių opozicija Kinijos politiką Tibete vertina kaip tibetiečių tautos genocidą. Teigiama, kad šiuo metu Kinijoje yra beveik 1500 Tibeto politinių kalinių.

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasisako už Kinijos valdžios ir Dalai Lamos bei jo atstovų dialogą ir taikų santykių sureguliavimą, siekiant tvaraus sprendimo, gerbiant Tibeto kultūrą, religiją ir identitetą.

Vasario 9 d. Tibeto rėmimo grupės atstovai susitiks su Vilniaus miesto meru. Visi Tibeto nepriklausomybės rėmėjai kviečiami rinktis prie savivaldybės 15 val. ir taip palaikyti Tibeto vardo skverui suteikimą.