Vilniaus daugiabutis, kurį šildyti pigu

Daugiabučio, kurio adresas V.Grybo g. 23, bendrijos pirmininkas Antanas Kadžys  šypsosi paklaustas, ar sunku buvo atsijungti nuo „Vilniaus energijos“. Tik išduoda, kad vadovauti kitų namų bendrijoms ir antrą kartą pereiti tokius kryžiaus kelius jis tikrai nesutiktų.

Savivaldybė priešinosi

Norą turėti autonomišką šildymo sistemą namo gyventojai puoselėjo ne vienerius metus. Tokias mintis kurstė nuolat augančios centrinio šildymo kainos, didėjantys sunaudojamos šilumos energijos kiekiai. „Pagalvojome, paskaičiavome, kiek visa tai kainuotų ir nutarėme, kad pirmiausia reikia atskirti katilinę ir ją atnaujinti. Surinkome namo bendrijos narių parašus, tačiau savivaldybė kategoriškai pasisakė prieš“, – prisiminė A.Kadžys.

Gyventojų bendrija apie ketverius metus su Vilniaus savivaldybe kovojo teismuose gindama savo teises, bet tikslą pasiekė – jiems leista patiems šildyti savo namą.  Tiesa, net ir išmontavusi šilumos energijos skaitiklius „Vilniaus energija“ du mėnesius siuntė gyventojams sąskaitas. Tik jų niekas neapmokėjo.

Moka trigubai pigiau

Šiandien namo gyventojai džiaugiasi savo nepriklausomybe ir vardija jos privalumus. Jie tvirtina, už šilumos energiją mokantys mažiau, negu centriniu šildymu besinaudojantys vilniečiai. A.Kadžys pateikė pavyzdį: jis gyvena 92 kv.m bute, tačiau jo sąskaita už šilumos energiją gruodį siekė vos 199 Lt.

Namo savininkų bendrijos finansininkas Algimantas Nevinskas paskaičiavo, kad vieno kvadratinio metro šildymas gruodį šio namo gyventojams kainavo 1,82 Lt. „Aš negyvenu šiame name, gyvenu Fabijoniškėse, monolitiniame name, kuris nors nėra renovuotas, tačiau vis dėlto gana šiltas. Bet aš gruodį už vieno kv.m šildymą mokėjau tris kartus brangiau – 5,62 Lt“, – palygino A.Nevinskas.

Paskola –  270 tūkst. Lt

A.Kadžys pateikė pavyzdį: jis gyvena 92 kv.m bute, tačiau jo sąskaita už šilumos energiją gruodį siekė vos 199 Lt.

Apie 1957 m. pastatytas namas Antakalnyje buvo visiškai renovuotas – 2006–2007 m. jame buvo ne tik pakeista katilinė, bet ir sutvarkytas stogas, apšiltintos sienos, pakeisti langai, įstiklinti balkonai, perdažytos laiptinės, pakeista elektros instaliacija bendrojo naudojimo patalpose.

Langus gyventojai keitė savo lėšomis, kitiems darbams ėmė paskolą. Namo rekonstrukcija kartu su šildymo katilo įrengimu kainavo 1,5 mln. Lt, tačiau visos sumos bendrijai mokėti neteko – daugiabutis renovaciją vykdė tuo metu, kai buvo kompensuojama 50 proc. sumos iš Vyriausybės programos lėšų, dar 15 proc. skirdavo savivaldybė.

„Ėmėme paskolą, tačiau ji nebuvo labai didelė – 270 tūkst. Lt. Kas galėjo, savo dalį sumokėjo iš karto, kiti moka ir dabar, nes paskola paimta dešimčiai metų. Dabar belikę grąžinti tik apie 50 tūkst. Lt“, – teigė A.Nevinskas.

Priežiūros daug nereikalauja

A.Kadžys tvirtino daug vargo su naująja šildymo sistema nėra – viską reguliuoja kompiuteris, tad užtenka į katilinę užsukti vos kartą per sezoną. Tačiau bendrijos pirmininkas užeina ten kur kas dažniau. Kas ketvirtį tikrinamas galimas dujų nutekėjimas, rūpinamasi darbų sauga.

Namas kaupia ir fondą, kurio lėšos galėtų būti skiriamos šildymo sistemos remontui. Šis mokestis siekia 15 centų už kv.m. Tiesa, bendrijos pirmininkas prisipažino, kad pastaruoju metu vis dažniau išgirsta gyventojų prašymų bent laikinai mokesčio atsisakyti.

Namo gyventojai, atsiskyrę nuo centrinio šildymo sistemos, gavo ir daugiau privilegijų. Šiluma karšto vandens gamybai šiame daugiabutyje pigesnė 20 proc., negu kiti vilniečiai privalo mokėti „Vilniaus energijai“. Tiek pat skiriasi ir  vadinamasis gyvatuko mokestis. Šiek tiek pigiau gyventojai moka ir už gamtines dujas, naudojamas maistui gaminti.

Valdžios vyrų neįtikino

A.Kadžio vardijami atsijungimo nuo „Vilniaus energijos“ privalumai neįtikina Vilniaus valdžios ir šilumos tiekėjus vienijančios organizacijos atstovų.

Sostinės meras Artūras Zuokas įsitikinęs, kad pažangiame pasaulyje ne skaidomos, o plečiamos centrinio šildymo sistemos. „Aš esu vienareikšmiškai už centrinį šildymą. Baisu būtų ir įsivaizduoti, jeigu kiekvienas namas mieste turėtų savo šildymo sistemą. Tada atrodytume, kaip XVIII a. Londonas, kai kiekviename name pečius dūmindavo. Ačiū Dievui, mes šiandien turime švariausią orą Europoje ir tai yra įmanoma tik centralizuotai gaminant šilumą bei protingai valdant visą šilumos ūkį“, – dėstė meras.

Merui antrino ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.  Jis įsitikinęs, kad jeigu renovavus šį namą toliau būtų naudotasi „Vilniaus energijos“ paslaugomi, už šilumą gyventojai mokėtų dar mažiau. Esą tai įrodo renovuotas Žirmūnų g. 3 namas, kurio gyventojai už 60 kv.m buto šildymą gruodį mokėjo 114,95 Lt. Tad, V.Stasiūno skaičiavimais, trečdaliu didesniam butui tereiktų sumokėti 148 Lt.