Vilnius patvirtino savo biudžetą, kuris yra mažiausias iš visų Baltijos šalių sostinių

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr. / Vilniaus taryba patvirtino šių metų biudžetą, kuris bus kiek didesnis negu vienas milijardas litų.

Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

Vilnius pasitvirtino savo biudžetą. Šiemet jis bus truputį didesnis negu milijardas litų, tačiau didžioji dauguma lėšų atiteks senoms skoloms grąžinti, o naujiems projektams liks vos lašas. Vilniaus valdantieji piktinasi, kad palyginti su Rygos ir Talino gyventojais vilniečiai atrodo tikri vargšai.

Svarstant būsimą biudžetą jis buvo padidintas 73 mln. Lt, tad galutinė jo suma yra 1,019 mlrd. Lt. Anot sostinės mero Artūro Zuoko, Vilniaus biudžetas, skaičiuojant pinigų sumą vienam gyventojui, yra pats mažiausias iš visų trijų Baltijos šalių sostinių.

„Šių metų Vilniaus biudžeto pajamos sieks 1,02 mlrd. Lt, tuo tarpu Talino iždas siekia 1,36 mlrd. Lt, Rygos – 2,13 mlrd. Lt. Vertinant vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas skirtumas dar didesnis – Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. Lt, Rygoje – per 3 tūkst. Lt, Taline – beveik 3,3 tūkst. Lt biudžeto pajamų. Taigi, Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriaudžiami iš visų Baltijos valstybių, nes mūsų šalies valdžia, planuodama biudžetą, neužtikrina tinkamo sostinės finansavimo“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Pasak mero, Gyventojų pajamų mokestis (GPM) sudaro didžiąją dalį pajamų Baltijos sostinių biudžetuose. Talino ir Rygos GPM pajamos yra didesnės nei Vilniaus 2,4–2,7 karto.

Vilniaus biudžete liekanti GPM dalis nesikeitė nuo pat 2002 metų ir išliko 40 proc. nuo surenkamo mokesčio, tačiau bene visoms Lietuvos savivaldybėms per dešimt metų ši dalis buvo padidinta iki 100 proc.

Seimui patvirtinus šių metų sostinės savivaldybės biudžetą, GPM surinkimas grąžintas į 2001 metų lygį (2001 metais buvo surinkta 347,7 mln. Lt GPM, 2012 metais planuojama – 336 mln. Lt).

Opozicija nepritarė

Merui kritikuojant Vyriausybę, tarybos opozicijos atstovai nepraleido progos pakritikuoti patį merą. Anot „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vadovo Broniaus Cicėno, sostinės biudžeto pajamos yra mažesnės negu išlaidos. Ir esą nors bandyta parodyti, kad tikimasi padidinti surinkimą, tačiau tos lėšos skolinamos iš bankų.

„Nematome, kaip tos skolos bus mažinamos. Meras sakė, kad miestas praskolintas, ir žadėjo dėti pastangas skolas mažinti. Bet viskas atvirkščiai – skolos tik didėja, per praeitus metus padidėjo 65 mln. Lt“, – teigė B.Cicėnas.

Anot Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovo, buvusio mero Raimundo Aleknos, dirbtinis biudžeto padidinimas laukiant padidėsiančių pajamų yra nepamatuotas ir skola tik augs. „Šis biudžetas rodo, kad nėra plano, kaip mažinti skolas, o tik kur ir kaip išleisti pinigus, todėl siūlau nepalaikyti šito biudžeto“, – teigė R.Alekna.

Jo frakcijos kolega Valdas Benkunskas pastebėjo, kad prioritetai sudėlioti neteisingai, nes pavasarį pasibaigs pinigai gatvių apšvietimui, o lengva ranka skiriami 6 mln. Lt privatiems krepšinio klubams. Todėl tokio biudžeto paremti negalima.

Vis dėlto platesnių diskusijų biudžeto priėmimas jau nesukėlė. Atrodė, kad politikai savo argumentus „už“ ir „prieš“ jau išsakė svarstant projektą tarybos komitetuose. Biudžetas buvo patvirtintas „už“ balsuojant 33 tarybos nariams.