Vilnius pustosi padus Kalėdoms

Šiomis dienomis sostinės prekybos ir pramogų centrai intensyviai ruošiasi didžiosioms žiemos šventėms. „Panoramoje“ jau žybsi didžiulė – maždaug 14 m aukščio – Kalėdų eglė. Tiesa, kaip „15min“ sakė „Panoramos“ rinkodaros vadovė Aušra Balčiūnaitė, eglutė dar nebaigta puošti. Darbininkai pluša naktimis, kad netrukdytų pirkėjams.

Prekybos centras „Gedimino 9“ Kalėdų eglutę ketina įžiebti šį šeštadienį. „Praėjus Vėlinėms, manome, kad reikia pasipuošti. Kalėdinę prekybą pradėsime lapkričio 12 dieną“, – sakė prekybos centro atstovė spaudai Jolanta Gužaitė-Quintus. Pašnekovė teigė nesutinkanti su nuomone, kad pradėti kalėdinę prekybą lapkričio mėnesį yra per anksti. „Lapkritį tinkamas laikas pradėti. Manau, kad žmonės šiemet ilgiau rinksis prekes, jiems reikia laiko susiplanuoti, ką pirks“, – tikino pašnekovė.

„Panoramoje“ puošiama 14 metrų aukščio eglė.

Tačiau Kalėdas skubinantiems prekybininkams kritikos pažėrė etnologas Libertas Klimka. Jis tikino, kad Kalėdų pasiruošimui yra skirtas adventas, kuris prasidės lapkričio 30 dieną. „Adventas yra tas laikotarpis, kai reikėtų laukti Kalėdų. Lapkritis skirtas rudens darbams užbaigti“, – aiškino tradicijų žinovas.

„Vos uždegėm Vėlinių žvakę, o jau bėgam ruoštis Kalėdoms. Tai nėra normalu“, – antrino psichologas Linas Slušnys. Tačiau jis teigė suprantantis prekybininkų norą kuo anksčiau paskelbti kalėdinę prekybą. „Prekybininkų tikslas yra sukurti kalėdinę aurą, paskatinti žmones pirkti“, – sakė L.Slušnys.

Kaip „15min“ sakė prekybos tinklo „Rimi“ atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė, pasibaigus Vėlinėms parduotuvių lentynose ilgai nedelsiant pradedami dėlioti kalėdiniai papuošimai. „Jau dabar galima rasti įvairių kalėdinių prekių“, – kalbėjo R.Stanaitytė-Česnulienė.

„Maximos LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė pasakojo, kad kitą savaitę bus intensyviai puošiamos jos atstovaujamo tinklo parduotuvės. „Pasinaudojus ankstesnių metų patirtimi, kalėdinę prekybą ketinama pradėti lapkričio viduryje“, – sakė R.Saulytė. Maždaug tuo pat metu kalėdinė prekyba įsibėgės ir „Iki“ parduotuvėse.

Eglutę parduotų nors ir dabar

Kalėdinės prekybos laukia ir Vilniaus miškų urėdijos medelynas, kuris ir šiemet prekiaus kalėdinėmis eglutėmis. „Neturim nustatę konkrečios datos, kada pradėti kalėdinę prekybą. Jei žmonės pageidautų, galėtume parduoti nors ir dabar“, – „15min“ sakė laikinai medelyno viršininkės pareigas einanti Reda Konstantinavičienė.

Ji teigė, kad kai kurios įmonės eglutėmis pradeda rūpintis dar lapkritį, o žmonės labiausiai perka gruodžio viduryje. „Manau, kad šiemet žmonės ieškos pigesnių eglučių“, – sakė R.Konstantinavičienė. Jos teigimu, medelyno eglutės šiemet kainuos nuo 10 litų. Tačiau pirkėjams bus siūloma ir didelių, iki 6 metrų aukščio eglučių, kurios kainuos apie 100 Lt.

Pamiršta gražias tradicijas

Etnologas L.Klimka aiškino, kad kalėdine prekyba ir įvairiomis akcijomis susirūpinę verslininkai, pamiršta senas lietuvių tautos tradicijas. „Būta gražių tradicijų. Pavyzdžiui: šiaurės Lietuvoje kiekvieną šeštadienį vykdavo advento turgūs“, – sakė L.Klimka.

Etnologo L.Klimkos teigimu, kalėdine prekyba susirūpinę verslininkai be reikalo pamiršta gražias lietuviškas tradicijas.

Etnologas pasakojo, kad pirmąjį advento šeštadienį vykdavo „šeškaturgis“. „Jame buvo galima nusipirkti visko, kas šildo: šalikų, pirštinių, apykaklių“, – pasakojo L.Klimka. Jis paaiškino, kad „šeškaturgio“ pavadinimas kilo nuo šeškų kailiukų – šie gyvūnėliai anksčiau buvo gaudomi, o iš jų kailiukų daromos apykaklės.

Kitą šeštadienį turgus vadindavosi „skaistaturgiu“. Jame, pasak L.Klimkos, būdavo galima nupirkti dovanų artimiesiems, pasipuošti patiems. „Vaikinai pirkdavo čebatus, pypkes, tabokines, dovanas merginoms“, – vardijo L.Klimka. Jis paaiškino, kad „skaistaturgiu“ šis turgus buvo vadinamas todėl, kad gavus patinkančią dovaną žmogaus veidas tarsi nušvinta, pasidaro skaistus.

Trečią advento šeštadienį vykdavo „saldaturgis“, kuriame būdavo galima nusipirkti visko, ko trūkdavo Kūčių ir Kalėdų vaišių paįvairinimui.

Pasak, L.Klimkos, tokia turgų specifika – graži tradicija, kurią verslininkai nepelnytai pamiršta. „Prekybos centrai galėtų prisiminti tokią tradiciją – būtų įdomiau. Nuolaidos ir akcijos neturi Kalėdų dvasios“, – patikino etnologas.

Psichologas L.Slušnys pridūrė, kad žmonės patys turi suprasti, jog nereikėtų pasiduoti masinei psichozei – esą reikia suvokti, kad kol kas dar ne vieta ir ne laikas ruoštis Kalėdoms. „Geriausios yra tos dovanos, kurios perkamos tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, nes jas galima įsigyti 40 ar 50 proc. pigiau nei prieš Kalėdas“, – šmaikštavo psichologas.

Didžiąją eglę įžiebs gruodį

Vilniaus savivaldybė taip pat jau ruošiasi Kalėdoms. Tiesa, šventinis planas dar tik popieriuje. „Esame parengę programą, kurią pristatysime gruodžio pradžioje. Kalėdos – siurprizų laikas, nenoriu išduoti visų planų“, – sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Dastikas. Tačiau jis atskleidė, kad Kalėdų eglutę sostinėje planuojama įžiebti gruodžio 12 dieną.

V.Dastiko teigimu, pasiruošimas Kalėdoms bus kuklesnis nei pernai. Šiemet tam skirta apie 400 tūkst. Lt. Pernai Kalėdos ir Naujieji metai su garsiaisiais fejerverkais miestui atsiėjo maždaug 2 mln. Lt.

„Vis dėlto nemanau, kad Vilnius dėl to atrodys blankiau“, – sakė pašnekovas. Jis pabrėžė, kad į miesto puošimą bus įtrauktos mokyklos – prie miesto puošimo esą galės prisidėti vaikai patys gamindami žaisliukus.