„Be abejo, ne tik varžybų, bet ir treniruočių bei kvalifikacinių važiavimų metu jiems teks labai didelis krūvis, - teigia komandos vadovas, ne vienų lenktynių patirtį su šia ekipa turintis Arnas Paliukėnas. - Tačiau būsimi išbandymai netoli Palangos esančioje ir jiems gerai pažįstamoje trasoje nei Kęstučio, nei Eugenijaus negąsdina. Priešingai, šiemet lenktynininkai nusiteikę labai kovingai ir kupini ryžto ekipos gerbėjams pateikti ne vieną siurprizą“.
Dabar didžiausias rūpestis – automobilio parengimas būtent šiam, Lietuvoje ilgiausiam žiedinių lenktynių maratonui. Generaline repeticija prieš mėnesį vykusių 4 val. lenktynių Kačerginėje ekipa nelinkusi laikyti, nes užimta septintoji bendrosios įskaitos vieta ir prizinė antroji A3000+ klasėje jos netenkina. Todėl pusę mėnesio trukęs ekipos mechanikų ir jų talkininkų „šokis“ aplink 99 startiniu numeriu paženklintą mėlynąją „Subaru Impreza WRX – STI“ teikia vilčių ir komandos vadovui, ir patiems sportininkams.
„Dabar mūsų automobilio 2,0 litro darbo tūrio su turbokompresoriumi variklis pasiekia nuo 300 iki 400 AG pajėgumą“, - teigia vienas „Telšių statybos“ įmonės vadovų, 33 metų lenktynininkas E. Misiūra.
 |
| Algimanto Brazaičio nuotr./„Telšių Statybos“ komandos „Subaru Impreza WRX“ |
Dažnam gali kilti visai pagrįstas klausimas – kodėl galingumas taip nekonkrečiai apibrėžtas?
„Galime taip sureguliuoti kompiuterį, kad variklis įgytų net dvigubai daugiau galios, tačiau tokiu atveju vargu ar kas ryžtųsi garantuoti, kad 10 valandų lenktynių apkrovas atlaikytų kiti pagrindiniai automobilio agregatai?“ – klausimu į klausimą atsako Eugenijus.
Komandos mechanikai galutinai automobilio kompiuterį žada sureguliuoti ir variklio pajėgumą programuoti tik po pirmųjų pasirengimo „Omnitel 1000 km lenktynėms“ treniruočių.
Žvelgdamas į šį niekuo iš kitų „Subaru“ šeimos atstovų neišsiskiriantį automobilį negalėtum įspėti dar vienos jo „keistenybės“. Skirtingai nuo visų kitų giminaičių „Telšių statybos“ „Subaru Impreza WRX – STI“ varomas ne dviejų ašių pavara, o tik galiniais ratais.
Kodėl?
„Tai yra pasirinkimas siekiant ne dar labiau taupyti degalus ir taip išvengti kokio vieno papildomo vizito į degalinę, kaip daug kas mano, - teigia metais už kolegą jaunesnis, tačiau ne mažesnę lenktynininko patirtį turintis vilnietis K. Binkauskas. – Kai automobilis mažiau apkrautas agregatais, mažėja svoris ir didėja jo patikimumas, o lenktynių sąlygomis tampa lengviau jį valdyti. Neatsitiktinai mechanikos genijais tituluojami specialistai tais atvejais, kai automobilio išvystomas pajėgumas viršija 300 AG, rekomenduoja lenktyniauti galine ašimi varomomis mašinomis“.
„Omnitel 1000 km lenktynėse“ startuosime jau ketvirtą kartą ir šįsyk su jomis siejame itin daug vilčių, - komandos ambicijų neslepia jos vadovas A. Paliukėnas.
Kuri iškovota vieta tenkintų jį ir du atkaklius, konkurencijos ir aštrios kovos nebijančius ekipos lenktynininkus, jos vadovas neatskleidžia. Galbūt tokia pat, kaip garsiajame Hungaroringe prieš dvejus metus ten vykusiose 12 val. lenktynėse iškovota aukšta 11-oji bendrosios įskaitos vieta ir pasiekta pergalė savo klasėje? Juk antrosios vietos skonį ekipa jau spėjo pajusti Palangoje.
„Omnitel 1000 km lenktynės“ ambicingai „Telšių statybos“ komandai nebus paskutinės maratoninės varžytuvės šiemet. Ekipa jau padavė paraišką dalyvauti 24 val. lenktynėse Barselonoje (Ispanija), kurios rudenį vyks garsiajame „Catalunya” žiede. Tame pačiame, kur rengiamos ir automobilių sporto karalienės „Formulės 1“ lenktynės.
