Iranas: šalis, kurioje daugiausia nepilnamečių įvykdoma mirties bausmė

Kelių siurealistinių ir kartais pavojingų savaičių M.Mostafaei kelionė, atrodo, pagaliau baigėsi. Šiuo metu jis vaikščioja tvarkingomis, lietaus prisigėrusiomis Norvegijos sostinės gatvėmis. Saugus nuo Irano saugumo, kuris, pasak M.Mostafaei, jį persekioja. Tačiau iranietis tikrai nesijaučia laisvas.

„Man nepatinka būti pabėgeliu. Nepatinka ir dirbti užsienyje, – CNN sakė vyras. – Norėčiau likti Irane ir padėti žmonėms, kurie kažkokiu būdu jaučia visuomenės, įstatymų ar teisinės sistemos priespaudą. Deja, pats tapau auka.“

Iranas po Kinijos yra antra valstybė pasaulyje pagal kasmet nuteistiesiems įvykdomų mirties bausmių skaičių. Tačiau Iranas pasaulyje pirmauja pagal mirties bausmių skaičių, įvykdytą nepilnamečiams.M.Mostafaei yra žmogaus teisių advokatas. Jis specializuojasi iraniečių, kuriems dar nėra 18 metų ir kurie buvo nubausti mirties bausme už nusikaltimus, pradedant žmogžudystėmis ir baigiant homoseksualumu, gynyboje. Iranas po Kinijos yra antra valstybė pasaulyje pagal kasmet nuteistiesiems įvykdomų mirties bausmių skaičių. Tačiau, pasak nevyriausybinių organizacijų „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, Iranas pasaulyje pirmauja pagal mirties bausmių skaičių, įvykdytą nepilnamečiams nuteistiesiems.

Pasak „Human Rights Watch“ ataskaitų, nuo 2005 metų Irano Islamo Respublikoje mirties bausmė įvykdyta dešimtims jaunuolių, kurie neturėjo 18 metų. „Turėjau 40 tokių bylų. Iš jų, ačiū Dievui, 18 jaunuolių gyvybes pavyko išsaugoti, – sakė M.Mostafaei. – Deja, keturi buvo pakarti. Likusiems reikia pagalbos.“

Keturiems iš M.Mostafaei gintų nepilnamečių mirties bausmės įvykdytos 2008 ir 2009 metais. Tarp jų buvo Delara Darabi, 2009 metų gegužės 1 d. pakarta už tariamą žmogžudystę, kurią įvykdė būdama 17 metų. Taip pat – 17-metei Behnoud Shojai, kuriai mirties bausmė už kito paauglio subadymą peiliu įvykdyta 2009 metų spalio 11 d. 

Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad Iranas yra Jungtinių Tautų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto bei Vaikų teisių konvencijos signatarė. Abi šios tarptautinės sutartys draudžia mirties bausmes už nusikaltimus įvykdyti jaunuoliams, neturintiems 18 metų.

„Tai yra savavališki mirties bausmių įvykdymai“, – įsitikinęs M.Mostafaei. Už šią kritiką, pasak teisininko, Irano valdžia jam uždraudė išvykti iš šalies septynis mėnesius. „Su manimi buvo susisiekta kelis kartus. Buvau įspėtas saugotis. Kartais jausdavau, kad esu sekamas. Buvo klausomasi mano namų ir darbo telefoninių pokalbių“, – tvirtina iranietis.

Panašu, kad Irano valdžios kantrybės taurę teisininkas perpildė garsiai kalbėdamas apie savo klientę 43 metų dviejų vaikų motiną Sakine Mohammadi Ashtiani, kuriai skirta mirties bausmė užmėtant akmenimis. Iranietė apkaltinta neištikimybe. Tačiau dėl šio atvejo kilus tarptautiniam šurmuliui, Irano Islamo Respublika sulaukė labai daug kritikos.

Žmogaus teisių gynėjai visame pasaulyje rengė protestus, reikalaudami, kad Irano valdžia pakeistų bausmę S.Ashtiani. Neseniai Brazilijos prezidentas, kurio šalis su Vakarų valstybėmis susipyko, kai Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje balsavo prieš naujas sankcijas Iranui dėl šio branduolinių ambicijų, viešai pasiūlė S.Ashtiani suteikti politinį prieglobstį ir taip išgelbėti moterį nuo mirties bausmės. Teheranas šį pasiūlymą atmetė.

Liepos 24 d. M.Mostafaei teigia buvęs atvesdintas į Teherano Evino kalėjimą, o ten tardomas. Kai buvo paleistas, teisininkas sužinojo, kad jam nesant saugumo agentai atliko kratą jo biure ir suėmė jo žmoną bei svainį. „Įkaitų paėmimas privertė mane palikti šalį“, – tvirtina M.Mostafaei.

Po to, kai vyras buvo suimtas Turkijoje, Norvegijos valdžia įsikišo aukščiausiu lygmeniu, kad teisininkas iš Irano būtų paleistas. „Tai yra drąsus vyras, iškeliantis į viešumą įvairių sunkių bylų. Irano valdžiai tai nepatinka ir teisininkas atsiduria situacijoje, kai yra priverstas per kalnus bėgti iš šalies. Jo žmona įkalinama. Manau, turime pabusti ir pradėti kalbėti“, – interviu CNN sakė Norvegijos užsienio reikalų ministras Jonas Gahras Støre.

Norvegijos diplomatijos vadovas taip pat pabrėžė, kad jo šalies valdžia iš principo prieštarauja mirties bausmei. „Mirties bausmė, skiriama nepilnamečiams, yra ypač blogas dalykas, – sako J.Støre. – Irane tokių atvejų yra daugiausia."

Nepraėjus nė savaitei po atvykimo į Oslą, turėdamas Norvegijos valdžios apsaugą, M.Mostafaei jautėsi tarsi emocijų švytuoklė, kurios rodyklė iš emocinio pakylėjimo pasisuko į kitą pusę – neviltį. Teisininkas teigia esą laimingas, kad galėjo visą savo dėmesį skirti Irano žmogaus teisių apsaugai, kurios svarbą, pasak vyro, tarptautinėje arenoje dažnai užgožia tėvynės branduolinės ambicijos.

„Iš tiesų pačiame Irane labai svarbus yra žmogaus teisių klausimas. Šalyje trūksta kalbos laisvės, mąstymo laisvės. Laikraščiai čia nėra laisvi. Studentai nėra laisvi. Politinės partijos nėra laisvos... žmogaus teisių klausimai yra daug svarbesni nei branduolinės energijos“, – įsitikinęs M.Mostafaei.

Advokatas iš Irano tarptautinėje arenoje tapo žinomas ne be didelės asmeninės kainos. Rugpjūčio 7 d. jo žmona Fereshteh Halimi, vienutėje praleidusi 13 dienų, buvo už užstatą paleista į laisvę. „Sužinoję, kad mano vyras išvyko iš Irano, kad jie negalėjo jo pasiekti ir kad aš nebebūsiu jiems naudingas įkaitas – štai, kada jie mane paleido", – interviu CNN praėjusią savaitę sakė F.Halimi. Jos tėtis ir brolis taip pat buvo trumpam sulaikyti, tačiau vėliau paleisti už 10 tūkst. JAV dolerių vertės užstatą. Visi trys šiuo metu Teherane laukia teismo.

„Įsivaizduoju, kad jam būnant čia, o jo šeimai ten, M.Mostafaei yra susirūpinęs, – teigia Norvegijos užsienio reikalų ministras. – Žinant Irano režimo veiksmus, kai kalbama apie tokius žmones, negalima nesuprasti M.Mostafaei susirūpinimo.“