Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teroras Maskvoje: naujas čečėnų karo su Rusija epizodas?

Sprogimas Grozne
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Sprogimas Grozne
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Maskva neabejoja: pirmadienio ryto košmarą suplanavo ir įgyvendino čečėnų separatistai, dar sykį pabandę įrodyti, kad grėsmė Rusijos stabilumui egzistuos tol, kol nors vieno čečėno širdyje plaks nepriklausomybės troškimas. Rusijos–Čečėnijos konfliktas vyksta jau bene dvidešimtmetį. Per šį laikotarpį abi pusės patyrė milžiniškų nuostolių.

Čečėnai tikina, kad Kaukazo kalnuose gyvena jau ilgiau nei 5000 metų. Lyginant su kitais Rusijos regionais, Čečėnijos pragyvenimo lygis yra labai žemas. Nedarbas čia klesti, o kūdikių mirtingumo statistika didžiulė. Negana to, didžiąją dalį čečėnų, kurių yra mažiau nei milijonas, sudaro musulmonai sunitai, kurių kultūrinis ir lingvistinis identitetas labai skiriasi nuo rusų ortodoksų krikščionių, rašo CNN.

1991 m. Čečėnija formaliai paskelbė apie savo kovą už nepriklausomybę, pareikšdama, kad niekada savo noru neprisijungė prie Rusijos. Iš pradžių Kremlius į šį pareiškimą rimtai nesureagavo. Tačiau po kelių čečėnų sukilėlių išpuolių tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas 1994 m. į Čečėniją nusiuntė 40 tūkst. Rusijos karių, kad šie numalšintų sukilėlius.

Po dvejų metų Rusijos karinės pajėgos iš Čečėnijos pasitraukė. Abi pusės jau buvo patyrusios didžiulius nuostolius, todėl nusprendė paskelbti ugnies nutraukimą. Aslanas Maskhadovas – žmogus, vadovavęs sukilėliams per karą – tapo Čečėnijos prezidentu. Ir nors Rusija tvirtino, kad Čečėnija vis dar yra jos federacijos dalis, regionui leista veikti turint didelę autonomiją. Tačiau sukilėliai siekė visiškos nepriklausomybės, todėl ir toliau tęsė išpuolius.

Daug kruvinų išpuolių įvykdyta 1999 m. rugsėjį, kai čečėnų sukilėliai sprogdino gyvenamuosius daugiabučius trijuose Rusijos miestuose. Tuomet per išpuolius žuvo beveik 300 žmonių. Tuometinis šalies premjeras Vladimiras Putinas pažadėjo sužlugdyti sukilėlius ir išsiuntė Rusijos karius į Čečėniją. Šis pažadas iš dalies užtikrino jo išrinkimą prezidentu per kitais metais įvykusius rinkimus.

Antrasis Rusijos–Čečėnijos karas prasidėjo 1999 m. ir tęsėsi iki pat 2009 m. Jo metu žuvo 15 tūkst. Rusijos karių ir 300 tūkst. čečėnų. Daugiau nei trečdalis čečėnų neteko gyvenamosios vietos, o regiono infrastruktūra buvo absoliučiai sunaikinta. Jungtinės Tautos 2002 m. Čečėnijos sostinę Grozną pavadino „labiausiai sunaikintu miestu planetoje“.

Rusijos karinės pajėgos sulaukė tarptautinės bendruomenės kritikos dėl perdėtos ir nediskriminacinės jėgos naudojimo. Savo ruožtu žmogaus teisių stebėtojų grupės kaltino Maskvą pilietinių teisių ignoravimu ir  neteisėtu čečėnų žudymu bei kitų, nehumaniškų metodų naudojimu. Daugybė čečėnų dingo be žinios. Be to, Rusijos valdžia grobdavo sukilėlių artimuosius, taip siekdama priversti sukilėlius pasiduoti.

Savo ruožtu čečėnų sukilėliai pasaulį gasdino išpuolių virtinėmis, nukreiptomis į civilius gyventojus. Žiauriausi čečėnų sukilėlių įvykdyti išpuoliai: 2002 m. įkaitais paimti 700 teatro lankytojų. Rusijos pastangos išlaisvinti įkaitus baigėsi 120 iš jų žūtimi. Čečėnai taip pat kaltinti dviejų Rusijos lėktuvų numušimu 2004 m. Tais pačiais metais jie užgrobė ir mokyklą Beslane. Įkaitų dramai pasibaigus, paaiškėjo, kad žuvo per 330 žmonių. Pusė iš jų buvo vaikai.

Vos tik V.Putinas 2004 m. paskelbė, kad jo įgyvendinama politika Čečėnijoje pasiteisina, per čečėnų sukilėlių įvykdytą išpuolį žuvo prorusiškas regiono prezidentas ir dar 20 žmonių.

Vis tik iki 2009 m. Rusijai pavyko taip sutramdyti sukilėlius, kad šie oficialiai pripažino, kad karas baigėsi.

Buvęs sukilėlis Ramzanas Kadyrovas šiuo metu yra prorusiškos čečėnų valdžios prezidentas. Žmogaus teisių stebėtojai teigia, kad jis valdo geležinio kumščio principu ir visiškai ignoruoja įstatymus.

Rusijos–Čečėnijos konflikto chronologija:

2009 m. rugpjūtis – nužudomi humanitarinės pagalbos organizacijos Čečėnijoje vadovė ir jos vyras. Poros kūnai randami jų automobilio bagažinėje.

2009 m. liepa
– pagrobiama ir netoli savo namų Grozne nužudoma žmogaus teisių aktyvistė. Natalya Estemirova atvirai kritikavo Čečėnijos autoritarišką prezidentą R.Kadyrovą ir jo valdymo metodus.

2009 m. balandis – Rusija paskelbia dešimtmetį trukusios antiteroristinės „operacijos“ Čečėnijoje pabaigą. Tūkstančiai Rusijos karių pasitraukia iš Čečėnijos.

2007 m. balandis – Rusijos pagamintam „Mi–8“ kariniam transportiniam sraigtasparniui sudužus Čečėnijoje, žūsta 18 žmonių. Vietos žiniasklaida praneša, kad sragtasparnį pašovė čečėnų sukilėliai.

2004 m. rugsėjo 14 d. – čečėnų sukilėlių tinklalapyje Kavkazcenter.com paskelbtoje žinutėje čečėnų teroristų lyderis Samilas Basajevas prisiima atsakomybę už kelis pastaruosius išpuolius Rusijoje, tarp kurių – Maskvos metro sprogdinimas, sprogimai dviejuose keleiviniuose lėktuvuose ir Beslano įkaitų drama.

2004 m. rugsėjo 5 d. – paaiškėja Beslano tragedijos mastai: 335 žuvę įkaitai, tarp kurių – 156 vaikai, 26 sukilėliai ir 10 Rusijos karių.

2004 m. rugpjūčio 31 d. – moteris savižudė detonuoja sprogmenį prie stoties Maskvoje ir nužudo devynis žmones, žūsta pati bei sužeidžia dar 51 asmenį.

2004 m. rugpjūčio 24 d. – beveik tuo pačiu metu susprogdinami du keleiviniai Rusijos lėktuvai. Per šiuos išpuolius žūsta 89 žmonės.

2004 m. gegužė – nužudomas Čečėnijos prezidentas A.Kadyrovas. Jo kandidatūrą labai rėmė Kremlius.

2004 m. vasaris – 40 žmonių žūsta ir 100 yra sužeidžiami savižudžiui sprogdintojui detonavus bombą Maskvos metro.

2003 m. birželis – per savidžudžio sprogintojo išpuolį koncerte Maskvoje žūsta 15 žmonių.

2003 m. gegužė – 59 žmonės žūsta dviems savižudžiams įvairavus sunkvežimį, pilną sprogmenų, į valdžios kompleksą šiaurės Čečėnijoje.

2003 m. kovas – referendume pritariama naujai Čečėnijos konstitucijai.

2002 m. spalis – čečėnų sukilėliai Maskvos teatre įkaitais paima per 700 žmonių. Rusijos pajėgos, bandydamos išlaisvinti įkaitus, panaudoja dujas. Didžioji dalis sukilėlių ir 120 įkaitų žūsta.

2000 m. liepa – sukilėliai įvykdo penkis savižudžių išpuolius prieš Rusijos saugumo pajėgas. Per kruviniausią iš jų žūsta 54 žmonės.

2000 m. vasaris – Rusijos karinės pajėgos užima Grozną.

1999 m. rugsėjis – trijuose Rusijos miestuose, tarp kurių – Maskva – sprogdinami gyvenamieji daugiabučiai. Per išpuolius žūsta beveik 300 žmonių.

1999 m. rugpjūtis – islamistų sukilėliai įsiveržia į kaimyninį Dagestaną. Rusijos pajėgos atsako  rugsėjį įžengdamos į Čečėniją.

1996 m. rugpjūčio 31 d. – pasirašoma taikos sutartis ir Rusijos karinės pajėgos pasitraukia iš Čečėnijos.

1996 m. gegužė – paskelbtas ugnies nutraukimas, tačiau kova tęsiasi. Čečėnų sukilėliai užima svarbiausias valdžios institucijas.

1995 m. birželis – čečėnų sukilėliai nužudo per 100 įkaitų viename Rusijos mieste.

1995 m. vasaris – Rusijos pajėgos užima Grozną.

1994 m. – Rusija išsiunčia į Čečėniją 35–40 tūkst. karių, siekdama sutriuškinti sukilimą.

1991 m. – Čečėnija pradeda savo kovą už nepriklausomybę nuo Rusijos. Maskva nusiunčia į regioną savo karines pajėgas, tačiau po kelių dienų jas atšaukia.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min