„NBA ir kai kuriose lygose žmonėms rodomas užkulisinis nematomas komandos gyvenimas – nuotraukos ir vaizdo įrašai. Iš pradžių mūsų krepšininkai buvo nepratę prie to. Lietuviškas santūrumas, – pasakojo šiuo metu Lietuvos krepšininkų kasdienybę ir rungtynes pasaulio čempionate Turkijoje įamžinantis T.Tumalovičius. – Mėginu suderinti. Kai kas pakliūva į viešumą, o kai kas asmeniško lieka už durų.“

Anot jo, iš pradžių krepšininkams atrodė, kad galbūt per daug intymūs dalykai rodomi iš jų gyvenimo, bet kai jie paskaitė žmonių komentarus, suprato, kad sirgaliams to reikia. „Tie sausi skaičiai, rezultatai, standartiniai interviu nusibodo. Užkulisių trūksta mūsų lietuviškam krepšiniui“, – interviu 15min.lt tikino rinktinės fotografas.

– Fiksuoji kiekvieną Lietuvos rinktinės judesį. Kokia ji, kai jos nemato žiūrovai?
– Šypsenos, šiek tiek visokių keiksmažodžių, bet iš tikrųjų visi jie labai linksmi. Būna visiems prastų dienų ir tai reikia suprasti. Žmonės – ne robotai. Visi turi savo gyvenimus, ne vien krepšinis. Kolektyvas puikus – paerzina ir fotoaparatą mano paslepia. Madride kartą dingo fotoaparatas, o į autobusą negali vėluoti. Nerandu fotoaparato, visi sėdi autobuse laukia, o aš bėgioju ieškau po visą viešbutį fotoaparato. Galvojau, gal koks ispanas ar personalo darbuotojas paėmė... Nežinau kas, gal Mantas, gal Jonas sako: „Tu palikai jį autobuse ant sėdynės.“ O aš visas net drebu nuo streso. Kartais randu fotoaparate nuotraukų, kurių nedariau. Krepšininkai paima fotoaparatą ir fotografuoja vieni kitus. Yra ir Lino Kleizos šedevrų, ir kitų. Pamenu Frankfurte Linas fotografavo masažuotoją Aleksą. Ten tiek nuotraukų, kad galima padaryti jas nespalvotas ir būtų menas, nes viskas išsilieję ir neryšku.

– Dažnas galvoja, kad mūsų šalies rinktinės krepšininkai neprieinami ar „pasikėlę“. Kiek čia tiesos?
– Viskam savas laikas. Prieš rungtynes būna bandymų kalbinti krepšininkus. Aš pats esu kolektyvo dalis, tačiau tokiu metu nelendu prie jų. Tai susikaupimo metas ir sportinis režimas. Kiekvienas išsiblaškymas, nesusikaupimas gali duoti nelabai gerus rezultatus. Suprantu juos. Kartais jie būna taip susikoncentravę, kad jeigu sezono metu juos aplankau klubuose, po rungtynių jie gali praeiti pro mane ir nepamatyti, nors žino, kad esu. Reikia rasti laiką – po rungtynių, porą dienų prieš rungtynes. Tuomet galima ir pokštų pažiūrėti, ir provokuoti, o rungtynių diena – šventa. Krepšininkai tikrai nepasikėlę. Pavyzdžiui, Jonas Mačiulis sezono metu lietuvių sirgaliams įteikė bilietus į rungtynes. Jis jų net nepažįsta, tačiau surinko iš visų komandos draugų bilietus, kurių šie gauna po tris ar keturis, įteikė, o vėliau dar nuvažiavo kartu pavakarieniavo. Pasakytumėte, kad Jonas taip darytų? Jis atrodo toks su „kaunietiška“ kauke, bet iš tikrųjų tai labai geras žmogus. Kai gauna dešimtis žinučių, visiems atsako.

– Kokie santykiai tarp žaidėjų? Ne paslaptis, kad komandos viduje pokštai mėgstami...
– Pokštų srityje netgi tokie ramūs žmonės kaip Paulius Jankūnas, lyderis Linas Kleiza ar kapitonas ir autoritetas Robertas Javtokas išsilygina. Juos taip pat „traukia per dantį ir iš jų juokiasi“. Nėra lyderių ir išskirtinių šioje srityje.

– O rinktinės personalas?
– Prie tų pokštų prisideda ir rinktinės personalas. Svarmenų salėje per treniruotę prieš porą dienų Mantas Kalnietis padarė daugiau pratimų nei reikėjo. Masažuotojas Aidas Buzelis jam sako, kad per daug, o Mantas atšauna, kad jam taip patogiau. Tuomet Aidas jam – vis tiek nebūsi stipresnis už Joną Mačiulį. Tuomet tą patį pratimą atėjo daryti Tomas Delininkaitis ir Mantas jam sako: „Reikia daryti taip ir taip, kad būtum stipresnis už Joną.“ Tuomet visi pratrūksta juoktis. Būna fotografuoji ar filmuoji, tai krepšininkai praeidami trenkia per presą. Jiems gal atrodo, kad švelniai, o man tai vos fotoaparatas iš rankų neiškrenta.

– Rinktinėje visi tikriausiai turi kažkokių įpročių. Kas įstrigo stebint iš šono?
– Visi mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus ir žiūrėti filmus. Kai kurie skaito knygas. Mantas Kalnietis su Pauliumi Jankūnu – „mirtini futbolininkai“. Pokerį daug kas žaidžia telefonu...

– Rengi savo nuotraukų parodas oro uoste, rašai internetinį dienoraštį „Krepšinio širdis“, kokius komandos momentus stengiesi užfiksuoti fotografuodamas?
– Pirmiausiai – efektingi momentai. Tie patys dėjimai į krepšį iš viršaus. Jeigu bus geros rungtynės, bus gerų momentų. Metimas gal turi savotiško žavesio, bet to efekto nėra. Stengiuosi užlipti ir į arenos viršų, fotografuoti kitu kampu, aprėpti bendrą vaizdą. Norisi krepšininkus užfiksuoti, kai jie būna linksmi, pokštauja. Tuomet būna daug nuoširdžių šypsenų. Paimu kokį didesnį objektyvą ir fotografuoju iš toliau, kad viskas būtų natūraliai. Madride kartą buvome tokioje bendrabučio tipo treniruoklių salėje, tai užfiksuotus kadrus padariau nespalvotus. Ten tokios grotos buvo, tai viskas atrodo kaip kalėjime. Efektas labai geras.

– Esi karštas krepšinio gerbėjas. Stebint krepšinio rungtynes kartais nekyla noras įbėgti į aikštę?
– Visko būna. Per rungtynes su ispanais buvo keli keisti teisėjų sprendimai. Teisėjas stovėjo šalia, tai negalėjau susivaldyti ir rėkiau jam angliškai: „Ar tu aklas?“ Tokiomis akimirkomis negali susivaldyti. Aišku, tokio lygio nepasiekiau, kaip Atėnuose vienas graikų fotografas per Eurolygos rungtynes įbėgo į aikštę ir „nutrėškė“ teisėją... Tokių kraštutinumų tikrai nereikia...

– Kokio rezultato tikiesi iš šios Lietuvos rinktinės?
– Skeptikų visuomet buvo, bet nuoširdus darbas, ilgametės krepšinio tradicijos, darnus kolektyvas ir kosmiškai nerealus ištikimų sirgalių palaikymas duos gerų rezultatų. Šįmet, kitais ar dar kitais metais. Pergalės – saldus dalykas, bet kaip sakė dauguma krepšininkų, nebus pralaimėjimų, nebus ir pergalės džiaugsmo.

Rugsėjo 8 dieną Stambulo „Sinan Erdem“ arenoje pirmieji pasaulio krepšinio čempionato ketvirtfinalyje jėgas išmėgins Serbijos ir Ispanijos krepšininkai (18.00 val.), o po jų dėl vietos pusfinalyje kovos turnyro šeimininkai turkai ir slovėnai (21.00 val.)

Rugsėjo 9 dieną ketvirtfinalyje žais JAV ir Rusijos rinktinė (18.oo val.), o kitoje dvikovoje Lietuvos nacionalinė komanda susigrums su argentiniečiais (21.00 val.).