Kamėja: nuotakų isterijos ir laimės sala

Laisvo laiko turėdami apsčiai (Fidžyje kitaip nebūna) nutarėme apsilankyti  bene geidžiamiausioje vestuvininkų saloje, atitinkamai saldžiu pavadinimu – Kamėja. Jau ketvirtį amžiaus vienintelį kurortą šioje saloje valdantys amerikiečiai mielai sutiko parodyti savo viešbutį ir papasakoti apie verslą.

Taigi vienai dienai pasinėrėme į svetimų vestuvinių rūpesčių sūkurį.

Kamėja – klasikinio grožio sala su baltais paplūdimiais, kokoso palmėmis ir ugnikalniu per vidurį. Kelių nėra – tik džiunglių takai. Gyventojų – apie 5 tūkstančiai, jie susispietę keliuose kaimuose. Kurortas įsikūręs 4 tūkst. arų sklype, prie gražuolės įlankos. Už keliasdešimties metrų nuo kranto – koralų rifai. Paplūdimyje – baidarės ir banglentės svečiams.

Čia labiausiai vertinamas privatumas ir ramybė, todėl visi svečiai – ne jaunesni nei 16 metų. „Vienu metu mūsų kurorte gali ilsėtis 34 žmonės, juos aptarnauja 65 darbuotojai, iš kurių dauguma – salos gyventojai“, – vedžiodama po savo išpuoselėtas valdas aiškina „Qamea“ administratorė Tracy. Ji pati – ne vietinė. Iš Naujosios  Zelandijos, didžiąją gyvenimo dalį vadovavusi viešbučiams Anglijoje.

Per savo amžių kurortas yra regėjęs visokių svečių ir istorijų. Kai, pasidairę po prašmatnius namelius, džiunglių SPA centrą ir paplūdimį, susėdame erdviame restorane, prie mūsų prisijungia Lucia. Tai – įspūdingos išvaizdos, linksmų plaučių fidžietė, turinti puikų humoro jausmą ir savitą požiūrį  į amerikietišką vedybų industriją.

Nuotakos nerimauja, nerimas kaupiasi, o paskui įvyksta ceremonija tarp dviejų palmių, primenančių bažnyčios arkas, ir jos pamažu atitirpsta.

Jai yra tekę rūpintis daugybe vestuvių, sutikti ir išlydėti šimtus porų, atskridusių tūkstančius kilometrų, kad sumainytų aukso žiedus ne kur nors Nebraskos civilinės metrikacijos biure ir net ne Las Vegase, o Fidžio paplūdimyje. „Esu mačiusi visko – ašarų, spiegimo ir, žinoma, labai daug bučinių. Žmonės čia atvyksta padaryti tai, ką prisimins ilgus metus, o mes stengiamės, kad viskas pavyktų kaip įmanoma geriau. Bet žinote, kartais tai padaryti būna nelengva“, – sakė Lucia.

Klausydamas jos istorijų suvokiu, kad filmuose apie pagirias Las Vegase ir Bankoke sudėta daug gyvenimiškos tiesos. Ypač toje dalyje, kur jaunikiai mėgina atsigriebti už visą būsimą vedybinį gyvenimą, o nuotakos jų nerimastingai laukia viešbutyje.

„Jie visi atvyksta įsitempę kaip gitaros stygos. Vyrams prireikia maždaug paros, kad atsipalaiduotų, o moterims – mažiausiai dviejų, kartais ilgiau. Nuotakos ir jų motinos nerimauja dėl visko: ar bus paruošti visi užsakyti patiekalai, kaip atrodys salė, koks bus oras, ar niekas nevėluoja. Jaunikiai tiesiog išsimiega ir plaukia žvejoti arba nardyti. Jie į šitą reikalą žiūri paprasčiau“, – pasakoja vestuvių organizatorė.  

Didžiausią nuostabą jai visuomet kelia torto formos vestuvinės suknelės, kruopščiai išrinktos iš katalogo, pasiūtos, atskraidintos ir užsivilktos nekreipiant dėmesio į tai, kad Fidžyje – beveik visada 30 laipsnių šilumos. Nuotakos nerimauja, nerimas kaupiasi, o paskui įvyksta ceremonija tarp dviejų palmių, galbūt primenančių bažnyčios arkas, ir jos pamažu atitirpsta. O tada pasineria į malonumų vandenyną. Baseinai, sūkurinės vonios, specialios masažo programos jaunavedžiams.

Visa tai – aukščiausiu lygiu ir už atitinkamą kainą. Maždaug du su puse tūkstančio litų už naktį, neskaitant visų su vestuvėmis susijusių paslaugų. Žinoma, ne visi čia važiuoja tuoktis: galima ir paprasčiau, pigiau. Bet kuriuo atveju, kaip tvirtina Kamėjos senbuviai, jų paslaugos niekuo nenusileidžia toms, kurios teikiamos netoliese esančioje saloje, priklausančioje „Red Bull“ magnatui iš Austrijos. Skirtumas tik tas, kad ten gyvena Holivudo žvaigždės, o už naktį reikia mokėti ne tūkstantį, o 30 tūkst. dolerių.

L.Dapkus/Jaunavedžių namelis