Paplūdimys, dėl kurio parduočiau sielą velniui – Boracay

Šalčio netoleruojantis mano organizmas su lauke siautėjančiu 20 laipsnių speigu kovoja prisiminimais apie baltą ir nuo karštos saulės neįkaistantį smėlį, neapibūdinamo skaidrumo ir mėlynumo jūros vandenį, palmes, mangų kokteilius ir gėdingai pigius kūno masažus. Rojus žemėje. Boracay sala, kur vakar, šiandien, rytoj ir tikriausiai iki pasaulio pabaigos kaitins taip išsiilgta saulė.

Filipinus sudaro daugiau nei 7 tūkst. labai skirtingų ir savaip ypatingų salų, tačiau nė viena iš jų filipiniečiai nesididžiuoja taip, kaip didžiuojasi „Filipinų perlu“ vadinamu Boracay. „Neplanuoji skristi į Boracay?!“ – tai, anot pačios draugiškiausios tautos pasaulyje, nedovanotina nuodėmė lankantis Filipinuose. Neįtikins jų ir tvirtinimai, kad mieliau aplankytum mažiau išreklamuotus ir turistų lankomus, tačiau nė kiek ne mažiau kvapą užgniaužiančius, jų paplūdimius. Filipiniečiai įsitikinę – Boracay salai neprilygsta niekas.

Šioje mažytėje, vos 2 kilometrų pločio ir 7 kilometrų ilgio saloje yra garsusis, vienas iš įspūdingiausių paplūdimių pasaulyje – Baltojo smėlio (angl. White sand) paplūdimys. Pastarasis daugybę metų iš eilės gauna įvairių apdovanojimų, yra ne sykį pripažintas geriausiu pasaulyje paplūdimiu. Pastaruosius dvejus metus iš eilės kelionių tinklalapis „TripAdvisor“ Boracay salą paskelbė antru geriausiu paplūdimiu pasaulyje (iš 25) ir geriausiu paplūdimiu Azijoje.

L.Balsytės nuotr./15min/Boracay sala Filipinuose

Sala mažytė, tačiau veiklos joje per akis visiems. Čia – apie 200 skirtingų pasaulio virtuvių restoranų, barų, kavinių. Taip pat – idealios sąlygos kaitavimui ir nardymui. Dieną tingiai išsidrėbę paplūdimiuose, vakarais poilsiautojai išsiruošia į nedidelį, bet itin gyvą miesto centrą, kur kiekvieną vakarą iki paryčių skamba gyva muzika, vyksta įspūdingi ugnies pasirodymai. Sala nedidelė, tačiau norintys nesunkiai ras ir nuošalesnių paplūdimių.

Pasiekti Boracay salą nesudėtinga iš Manilos oro uosto. Skrydžio bilietai išties pigūs, pats skrydis trunka mažiau nei valandą. Boracay saloje oro uosto nėra, todėl lėktuvai leidžiasi gretimoje, Panay saloje. Iš jos į Boracay poilsiautojai apie 30 minučių plukdomi laivais.

Kolegos neseniai kalbėjo apie skardinėse kolekcionuojamus saulėlydžius. Aš šį filipinietišką rojų bandžiau „uždaryti“ nuotraukose. Deja, bet jose matyti tik maža dalis to pasakiško grožio. Boracay – tai sala, kurios grožį reikia pajusti savo akimis.