Skęstantys Maldyvai nori kraustytis į Australiją

Šalies prezidentas tokią situaciją vadina nebe tikėtina, o galima, todėl jau pradėjo pirkti žemes užsienio valstybėse ir informuoja jų vadovybes, kad šios ruoštųsi žmonių, neturinčių kur sugrįžti, antplūdžiui.

Maldyvų prezidentas Mohamedas Nasheedas leidiniui „Sydney Morning Herald“ atskleidė, kad jo šalies vyriausybė Australiją vertina kaip potencialiausius naujus namus 350 tūkst. Maldyvų piliečių. Anot šalies vadovo, maldyviečiai nori pasilikti savo archipelage, tačiau „kraustymasis yra realiai galima situacija, kurią vyriausybė privalo apsvarstyti“.

Kaip pabrėžė prezidentas M.Nasheedas, niekas nenori, kad šalies piliečiai daugelį metų ar dešimtmečių gyventų pabėgėlių palapinėse. Australijoje, žinia, vietos netrūksta, o ir klimatas ten – pakenčiamas. Tiesa, dėl kultūrinių panašumų, Maldyvų prezidentas kaip kitas galimas prieglaudos šalis įvardija ir Indiją bei Šri Lanką.

Jei, kaip prognozuoja Tarpvyriausybinė grupė klimato kaitos klausimais (angl. – Intergovernmental Panel on Climate Change), vandenyno lygis per šį šimtmetį pakils 58 cm, tuomet 1,2 tūkst. Maldyvų archipelago salų nugrims po vandeniu. Maždaug 80 proc. Maldyvų teritorijos virš jūros lygio iškilusi ne daugiau kaip vieną metrą. Dėl natūralios erozijos gyventojai buvo priversti palikti jau 14 salų.

Analogiškos problemos iškyla ir Ramiajame vandenyne esančių Kiribačio ir Tuvalu salynų gyventojams. Tuvalu jau kreipėsi į Australijos vyriausybę su prašymu priimti 12 tūkst. imigrantų iš šios mažytės salų valstybės.

Panašu, kad Maldyvai žvelgia į kiek tolimesnes perspektyvas ir pradėjo vykdyti biurokratinio kitų valstybių palaiminimo formaliai nereikalaujančią strategiją – jie pradėjo intensyviai taupyti praktiškai tik iš turizmo gaunamus pinigus, kurie bus panaudoti žemių, esančių aukštesnėse sausumos teritorijose, įsigijimui.