Aštuoni baisiausi, nesvetingiausi ir nejaukiausi miestai pasaulyje pagal D.Kinderį

Šį kartą pateikiu savo aštuntuką nejaukiausių miestų, kur jaučiausi ne savo kailyje ir nebūtinai grįžčiau net turėdamas nemokamą lėktuvo ar traukinio bilietą. Kaip matote, aštuntuke karaliauja daugiausia Afrikos didmiesčiai.

1. Lagosas (Nigerija)

Vieta, kur ir velnias koją nulūžtų – jeigu pasaulyje yra pragaras, tai jis yra Lagose. Labai nesvetingas, perkrautas, kriminogeninis ir užterštas Nigerijos sunkiasvoris vos alsuoja, ant savo kupros laikydamas virš 14 mln. gyventojų. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lagoso gatvė

Mano patirtis: pasienyje netoli Lagoso mane grasino uždaryti į kalėjimą, išsiųsti atgal į Beniną, apkaltino šnipinėjimu ir man matant primušė vieną iš bendrakeleivių. Pačiame mieste teko stebėti apokalipsės vertus vaizdus – konkuruojančių autobusų darbuotojai vieni kitiems badė transporto padangas, degė šiukšlių krūvos ir visose pusėse virė tikras Afrikos bėdų katilo gyvenimas.

Lagose mane dar gąsdino kanibalizmu šalies šiaurėje, o bandant patekti į autobusą sulaukiau trijų pasiūlymų mokėti kyšį – už tai, kad perku bilietą, už savo bagažo patalpinimą į bagažinę ir už patekimą į autobusą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lagosas iš viršaus

Taip pat skaitykite apie Lagoso lūšnynus:  Makoko: plūduriuojantis Nigerijos lūšnynas

Pliusas: yra ir toks – tai jausmas, kad nepabūgai Afrikos sunkiasvorio ir pamatei, kad kai kurie žmonės sugeba gyventi ir ten.

2. Kinšasa (Kongo Demokratinė Respublika)

Panašiai, kaip Lagosas, tik mažesnis (10 mln), daug mažiau organizuotas, bet trupinėlį jaukesnis. Kinšasa yra didžiulės centrinės Afrikos šalies KDR (Zairo) sostinė ir upių uostas. Norint patektį į Kinšasą, greičiausiai teks keltis kateriu ar keltu iš daug mažesnio ir ramesnio Brazavilio.

Persikėlimas iš Brazavilio į Kinšasą bus viena iš įsimintiniausių patirčių keliaujant po tą regioną. Mieste nėra organizuoto transporto, todėl tuo užsiima beveik visi vairuotojai, tereikia iškelti nykštį ir važiuoti pakeliui už tam tikrą mokestį. Mieste daug kelio blokadų, policininkai nemandagūs ir be skrupulų krato automobilius ir žmonių daiktus. Patarimas – vaikščiodami po Kinšasą eikite priešais eismą, sumažės tikimybė policijai stabtelėti prie jūsų. 

„Scanpix“ nuotr./Kongo upė ir sostinė Kinšasa fone

Mano patirtis: plaukiau greitaeigiu keltu, todėl persikėlimo streso nepatyriau, tačiau pasienis buvo didelis išbandymas. Mačiau policininkus, kurie kuokomis mušė ne savo vietoje stovinčius žmones, mano pasas buvo užlaikytas, aš apklaustas. Teko gyventi šeimoje pas vietinius, todėl gyvenimas buvo spalvingesnis ir jaukesnis, tačiau chaosas ir betvarkė jautėsi kiekviename žingsnyje. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Keltas iš Brazivilio į Kinšasą

Pliusas: nepaisant šiurpios praeities ir didelio chaoso, Kinšasos žmonės daug mandagesni už Lagoso ir nelipa per galvas, todėl Kinšasa mano sistemoje stovi vienu laipteliu aukščiau už Lagosą.       

3. Guelmimas (Marokas)

Būtų tiesiog eilinis pietų Maroko miestas jeigu ne keistas sutapimas. Tiek mane, tiek keletą keliautojų, kuriuos sutikau Afrikoje, tame pačiame Guelmime, lygiai toje pačioje vietoje gauja vaikų apmėtė akmenimis. Laimei, situaciją suvaldžiau ir man pasisekė – padėjo vietiniai, tačiau tos vietos kitą kartą tikrai vengčiau, nepaisant to, kad Guelmimas šiaip yra įdomus ir tikra berberiška kultūra alsuojantis dykumų miestas.     

4. Kaliningradas (Rusija)

Štai, atėjo eilė ir Europos miestui. Gimiau netoli Kaliningrado srities, todėl šiame mieste teko lankytis ir seniai, dar geležinės uždangos laikais, tiek neseniai, kai už patekimą kitapus Nemuno reikia pakloti porą šimtinių. Kaliningradas sparčiai statosi, daugėja stiklinių dangoraižių ir lygesnių kelių, tačiau nuotaika išlieka slogi ir jaučiasi bendras nusivylimas, kuris, atrodo, niekada nepasikeis. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kaliningradas

Mano patyrimas: visiškai netyčia teko galimybė apsistoti pas vietinius rusus vaikinus. Būtų kaip ir įdomi patirtis, tačiau jie sumanė pasipuikuoti prieš svečius ir visą naktį skambinėjo prostitutėms ir kvietėsi jas į namus, kol galiausiai iš kelių dešimčių išsirinko vieną – iš Naujosios Vilnios. 

Pliusas: Kaliningrado pakraščiuose vis dar gyva prūsiška dvasia – siauri, vingiuoti asfalto keliukai, paramstyti ąžuolais – vaizdas tikrai nostalgiškas. Be to, šalia miesto yra dėmesio verti, nors ir labai jau apleisti statiniai – raudonplytis fortų kompleksas.   

5. Nufakšutas (Mauritanija)

Atgal į Afriką. Nufakšutas patekus į Mauritaniją iš Maroko yra tikrai didelė šoko dozė nieko panašaus prieš tai nemačiusiam. Asilai vietoj viešojo transporto, daug dulkių, smėlio ir šiukšlių, vos judantys metaliniai trantai, išdidūs maurai ir labai įkyrūs prekeiviai – norisi greičiau ištrūkti. Parduotuvėse reikia būti atidiems, dauguma parduodamų prekių yra seniai pasibaigusio galiojimo.

„Scanpix“ nuotr./Žuvies turgus Mauritanijos sostinėje Nafakšute

Mano patirtis: apsistojau pas marokiečius, buvo tikra atgaiva gerti ožkos pieną ir rūkyti kaljaną už storų sienų, kai lauke daug netvarkos ir įkyrumo. Fotoaparatą teko atidėti į šoną, vietiniai labai nenoriai leidžiasi fotografuojami, veikiau draudžia tai daryti.

Pliusas: tikra dykumų miesto patirtis. Čia užsiaugini šarvus ir pasiruoši, aklimatizuojiesi prie įvairiausių nepatogių situacijų, kurias visada būna paruošusi mama Afrika.        

6. Vindhukas (Namibija)

123rf.com nuotr./Namibijos sostinė Vindhukas

Jeigu reikėtų Namibijos širdį apibūdinti dviem žodžiais, tai pavadinčiau ją „vagių sostine“. Vieninteliai du kartai, kai mane bandė atvirai apvogti Afrikoje, buvo būtent Vindhuke. Miestas tvarkingas, su gražiais, žaliuojančiais parkais, stikliniais dangoraižiais ir padoria infrastruktūra, tačiau Afrika lieka Afrika, tik atsipalaiduok ir liksi arba be piniginės, arba be kuprinės. Vis tik Vindhukas nuteikia maloniai, jeigu atkeliauji į jį iš šiauriau esančių Afrikos šalių.     

7. Manila (Filipinai) 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Filipinų sostinė Manila smoge

Noriu ar nenoriu, bet Manilą įtraukiu. Kažkada Ramiojo vandenyno perlu vadintas miestas, dabar išaugo į labai didelį, bet mažai apšlifuotą ir tik vos vos žybsintį brangakmenį. Tai pulsuojantis ir milžiniškas megapolis, su keliolika milijonų sielų. Filipiniečiai yra vieni draugiškiausių žmonių pasaulyje, bet Maniloje viskas keičiasi.

Malate rajone, kur daugiausia pigiausių viešbučių – daugiausia ir sukčių, bei labai įkyrių nereikalingų daiktų pardavėjų. Viagros tablečių, jums, ko gero nereikia, bet atkaklūs jauni vaikinai jus sekios po porą šimtų metrų ir bandys savo laimę jums tai įkišti. Taip pat ten daug transvestitų, prašančių stabtelėti bent minutei, ir daug kitų, mažų pavojų. Jeigu Filipinai yra viena iš saugiausių šalių pasaulyje, tai Maniloje neverta užmigti kur nors ant suoliuko su praverta kuprine.  Vis tik Manila yra ta išimtis, dėl kurios grįžčiau, jei turėčiau nemokamą bilietą (netgi mokamą).  

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Manilos lūšnynai labai skiriasi nuo centro.

8. Almata (Kazachstanas)

Miestas, iš kurio tikėjausi daug, bet gavau mažai, tiksliau – negavau nieko. Dešimt dienų, kurias turėjau praleisti didžiausiame Kazachstano mieste bėgo lėtai ir labai neįdomiai, išskyrus išvykas į miesto pakraščiuose esančius kalnus – ten tikra atgaiva.

Almata gana tvarkingas miestas, bet visiškai nepritaikytas keliautojui – nakvynės vietų kainos nepagarbiai sukeltos, traukinių bilietai visada išpirkti, o autobusų stotyse kasininkai ir apsaugos darbuotojai siuntinėja vieni pas kitus, kol galiausiai, niekur neišvažiuoji. Vis gi Almata yra jaukiausias miestas iš visų čia aukščiau išvardintų. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Almata paskendusi smoge

O kokie jūsų patyrimai nesvetingose vietose, gal turite savo nejaukiausią miestą? Pasidalinkite mintimis komentaruose.