Jei nuspręstumėt Indijoje vairuoti patys (4-a dalis)

Prieš išvykstant į Indiją Vrindavano nebuvo lankytinų miestų sąraše. Šio miestelio pažinimo iniciatoriumi buvo draugas iš Maskvos, besidomintis religijos istorija. Pasak jo, pravažiuoti pro šalį nevalia – Vrindavanas yra žinomas kaip Krišnos gimtinė ir kaip miestas-šventykla. Keliasdešimt tūkstančių (niekada nesuskaičiuosi, koks tikras skaičius) gyventojų turinčiame miestelyje yra tūkstančiai šventyklų.

Tik įvažiavus į Vrindavaną apima kažkokia ypatinga nuotaika. Gausybė ramių, medituojančių senolių, sėdinčių prie visų centro gatvelių, daugybė gėlių, suvertų į spalvotas girliandas, ir niekur iki tol negirdėtų garsų. Senukų veidai ir žvilgsniai paslaptingai ramūs – lyg jie būtų iš kito pasaulio atvykę šventieji. Šventyklos įvairiausios – nuo didelių iki visiškai mažyčių. Kiekvieną dieną jose atliekamų rytinių bei vakarinių ritualų metu Vrindavaną užlieja muzikos garsai. Atrodo, kad miestelyje nuolat vyksta kažkokia liaudies šventė ar muzikos festivalis.

Teko stebėti keletą religinių apeigų. Palieka labai nuoširdų ir teigiamą įspūdį. Vienintelis suvaržymas, kad į šventyklas galima užeiti tik busam, visa kita labai liberalu – gali dairytis, fotografuoti, klausytis muzikantų pasirodymo, šokti. Žmonės linksmi, besišypsantys, besisveikinantys, kažko linkintys, neįkyrūs, jei ko ir prašo, tai atsakius pasitraukia. Dažnas nori nusifotografuoti drauge, jei sutiksit, gali išsirikiuoti eilė norinčiųjų. Siauros, purvinos gatvelės, skurdūs statiniai, elektros laidai išvedžioti be jokios tvarkos. O elektros instaliacija tokia, kad iš viso nesuprantama, kaip ten kažkas veikia.

Vietinių gyvenimas verda daugiausia lauke. Gatvėje jie gamina maistą, prekiauja, skalbia, siuva, remontuoja, kerpa. Pirmą kartą išdrįsome papietauti mažame gatvės restoranėlyje. Maistas skanus, tik reikia prieš užsakant paprašyti, kad nebūtų labai aštru. Aštroka bus vis viena, bet valgyt įmanoma. Vrindavane neprekiaujama net silpnais alkoholiniais gėrimais, retai kuriam valgiaraštyje rasit mėsos patiekalų.

Tai miestas, į kurį atvyksta tikintieji iš viso pasaulio paviešėti, pagyventi kurį laiką ar likti visam gyvenimui. Mūsų gidė, prieš penkiolika metų atvykusi iš Rusijos, čia rado naujus namus. Ji pasakojo, kad čia gyvena pačių įvairiausių tautybių žmonės, nuolat atvyksta turistų.

Jei būsit Indijoj, nepravažiuokit pro šalį. Šis miestukas paliks išskirtinį įspūdį.