Stambulas – miestas pilnas dilemų

Kiekvienais metais šį gigantą aplanko maždaug 9 milijonai turistų. Geografiškai šis miestas priskiriamas Europai, tačiau didžioji jo dalis yra Azijoje. Pats Stambulas yra apsuptas dviejų jūrų:

Naktinis Stambulo gyvenimas. Kiekvieną dieną šventė

Juodosios bei Marmuro, kurias skiria maždaug 30 km ilgio Bosforo sąsiauris. Kadaise buvęs Bizantijos sostine, šiandien Stambulas žinomas kaip prekybos, kultūros bei verslo centras.

Mieste gyvenimas verda dieną naktį. Pagrindinėje Taksim rajono gatvėje kiekvienu paros metu atrasite „gyvų“. Žmonės čia gyvena visą parą – dieną darbuojasi, o vakare mėgaujasi naktiniu Stambulo gyvenimu. Viešnagės metu paklausus vietinio turko kiek mieste gyvena žmonių gavau atsakymą „tikrai per daug“. Šiandien Stambule priskaičiuojama apie 15 milijonų gyventojų, o gal ir daugiau. Vieni dievai težino.

Kuo skiriasi turkiškas kebabas nuo lietuviško?

Stambulo pagrindinėse gatvėse gali rasti visko – nuo pasauliui žinomų prekių ženklų tokių kaip „Mc Donalds“, „Starbucks“, bet ir „milijoną“ vietinių restoranų. Turkai yra pakvaišę dėl savo kultūros, maisto, kilmės ir tuo velniškai didžiuojasi. Užėjęs į vieną iš daugybės restoranų greičiausiai gausi pasiūlymą paragauti gerai mums žinomų kebabų, tačiau neapsigaukime! Turkijoje kebabas atrodo, yra gaminamas ir  suprantamas visiškai kitaip nei Lietuvoje. Pats žodis „Kebap“ kilęs iš arabų kalbos ir reiškia mėsos patiekalą. Turkiškas kebabas gaminamas iš avienos arba vištienos, nes kiaulienos musulmoniškoje Turkijoje praktiškai su žiburiu nerasi. Patiekalas yra patiekiamas lėkštėje kartu su virtais ryžiais, svogūnais ir lavašu.

Turkiškoje kultūroje maistas užima garbingą vietą vertybių skalėje. Kaip patys turkai juokauja: valgydami pietus – galvoja, ką valgys vakarienei. Tad Stambule alkanas neliksi. Kas kelis metrus veikia visą parą dirbantys restoranai, kuriuose gali pigiai, greitai ir pakankamai skaniai pavalgyti. Tačiau tiems, kurių skrandis nėra pratęs prie kitoniško maisto, gali būti sunku surasti europietiško maisto pakaitalų. Vietiniai vietoj „Starbucks“ ar „Mc Donalds“ mieliau renkasi to paties produkto turkišką versiją. Vieną popietę nusprendėme užsisakyti itališką „ekspresso“, tačiau bandymas baigėsi visišku fiasko ir kreiva šypsena, sakančia, jog čia verdame tik turkišką kavą.

Turgaus kultūra

Grand bazaar labirinta

„Grand bazaar“ – gerai žinomas turgus ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Tai milžiniška rūbų, papuošalų, suvenyrų, batų, rakandų ir kitų gėrybių prekyvietė. Gali rasti praktiškai viską, kas prasideda nuo A ir baigiasi abecelės raide Z. Derybos – neatsiejama šio turgaus dalis. Dažniausiai pirminė kaina būna pakelta trigubai ar keturgubai – o už kiek nusipirksi priklauso nuo tavo derėjimosi įgūdžių. Pravartu turėtį vedlį turką, kad ne tik padėtų nusiderėti, bet ir išvestų iš šio turgaus labirintų. Pardavėjai draugiški ir šnekūs – pakalbins ir paklaus iš kur atkeliavai. O dažnai ir pasiūlys „tik TAU, MANO DRAUGE, specialią kainą“.

Bet kur einant šviesus lietuviškas gymis išduoda, jog esi turistas. Ne tik „Grand Bazaar turguje“. Dažniausia girdima frazė „I saved a table for you my friend“ (liaudiškai – „Aš tau „pasaugojau“ stalą, mano drauge“). Kasdieninės derybos dėl ledų ar apelsinų sulčių kainos seka kiekvieną išleistą lyrą. Galbūt tai šiek tiek vargina, tačiau tai dalis turkiškos kultūros, kurios Stambule neišvengsi.

„Aš pats nepasirinkau religijos, mano šalis vietoj manęs ją parinko“

Niekam nepaslaptis, jog Turkija – musulmoniška šalis. 90% turkų laiko save islamo šalininkais (daugiausiai sunitais). Netgi asmens tapatybės kortelėse yra įrašas apie religiją. Žmonės laikosi Ramadano, meldžiasi penkis kartus per dieną, moterys dengiasi plaukus ir nešioja šydus. Tačiau nėra taisyklių be iššimčių. Būtent taip galėčiau pasakyti apie Stambulą. Mieste pilna įvairiausio plauko žmonių, kurie išpažįsta skirtingas religijas, kas suteikia metropoliui daugiau vaivorykštės spalvų. Didžiojoje dalyje Turkijos (aš nekalbu apie turistines vietas tokias kaip Antalija ir pan.) bučiuotis atvirai gatvėje ar netgi moteriai su vyrui vaikštinėti susikibus už rankų yra griežtai draudžiama. Aišku, vargu ar už tai tave pasodins į kalėjimą, tačiau didelė tikimybė, kad susilauksi įvairių nemalonių komentarų ir užtrauksi nepagarbą visai savo šeimai.

Mėlynoji mečetė

Stambule kaip ir visoje Turkijoje šeima yra didelė vertybė. Todėl jauni žmonės, nors ir neišpažįstantys giliai širdyje islamo, renkasi save vadinti musulmonais. „Aš pats nepasirinkau religijos, mano šalis vietoj manęs ją parinko” – tokiais žodžiais galiu padėti tašką šioje pastraipoje.

Siautulingas 15 milijonų žmonių knibždelynas

Stambule eismas primena Vilnių, kuomet per šventes būna uždarytas Konstitucijos prospektas. Leiskite man priminti tą faktą, jog Stambule gyvena 15 milijonai žmonių, kurie vairuoja automobilius, todėl visas eismas panašus į beprotnamį. Tarp įprastų vakarietiškų mašinų zuja daugybė geltonų taksi automobilių. Taksi čia įprasta transporto priemonė, nes patogu, greita, o be to, ir kainuoja nedaug.

Musulmoniškasis Stambulo veidas

Kadangi miestą skiria Bosforo sąsiauris, viena iš būtinų transporto priemonių yra keltas. Bilieto kaina į vieną pusę yra vienas euras ir keltai kursuoja kas penkiolika minučių. Nuostabi proga leistis į pasimatymą Azijoje, kad ir fiktyviai, tačiau mergina vis tiek liks sužavėta. Azijietiškoje dalyje neberasite nei „Starbucks“, nei „Mcdonalds“ restoranų, pardavėjai šaukia garsiau norėdami parduoti prekę, o be to, ir angliškai nelabai kalba.

Bosforo tiltas jungiantis Aziją ir Europą

Europietiškoji dalis – išpuoselėta, prižiūrėta ir pulsuoja tolerancija kitoms kultūroms. Kitaip tariant čia Europa diktuoja savas madas.

Stambulas – romantiškas miestas, pilnas dilemų

Stambulas – miestas, pilnas dilemų, kaip vieni suvenyriniai marškinėliai, skelbia. „Unikalus,

Bosforo žvejai

chaotiškas, Europietiškas ar Azijietiškas, nepakartojamas, nenuspėjamas, dinamiškas, purvinas, piktas, istorinis, šaltas, įkvepiantis, triukšmingas, gąsdinantis, išprotėjęs, trokštamas, stebinantis, juokingas, spalvingas, niūrus, gigantiškas, romantiškas, turtingas, liūdnas ar linksmas“ – kiekvienas Stambulą atranda kitaip.

Mieste galima klaidžioti valandų valandas, dienų dienas ar net mėnesių mėnesius ir visada atsiras vietų, žmonių ar kultūrinių skirtumų, kurie padaro šį miestą ypatingą. Man šis miestas tapo ypatingu. Dėl ko? Tegul tai lieka paslaptimi, kad kiekvienas patirtų savo atradimo džiaugsmą.

Atvykti į miestą galima vandens, oro ar žemės transportu. Bet kokiu atveju kiekvieną pakeleivį pasitinka visiškas chaosas: penkiolika milijonų žmonių ir panašiai tiek mašinų. Gatvėse vienas paskui kitą zvimbia geltonos taksi mašinos ir daugybė kitų. Rodos, kelių eismo taisyklės čia neegzistuoja. Mašinos apie save praneša triukšmingu garsiniu signalu – tai tarsi yra neatsiejama Stambulo dalis.

Panaši situacija vyrauja ir pėsčiųjų gatvėse. Išprotėjęs gyvenimo ritmas mieste verda dieną naktį. Pagrindinėje Taksim rajono gatvėje žmonės verda visą parą – dieną darbuojasi, o vakare mėgaujasi naktiniu Stambulo gyvenimu.

Stambulo miestas

Stambulas – gigantiškas miestas, kuris savo plotu užima beveik 2000 kvadratinių kilometrų. Tūkstančiai metų istorijos daro šį miestą unikalų ir dinamišką, savotiškai romantišką ir, be abejonės, nepakartojamą. Nors Stambulas vis dėlto yra musulmoniškas miestas, tačiau romantikos čia gali rasti daug. Netoli „Findikli parki“ yra kelių šimtų metrų laiptai, kur jaunimėlis mėgsta susirinkti išgerti alaus. Nuo ten atsiveria puikus vaizdas į Bosforo sąsiaurį su azijietiškąja bei europietiškąja žemynine dalimis. Šiek tiek paradoksalu tai, jog ši vieta itin mėgstama porelių, kurios mėgsta bučiuotis, nors peizaže gali suskaičiuoti daugiau nei dešimt mečečių bokštų ir kas kelias valandas pasigirsta malda iš nesuskaičiuojamų jų bokštų. Va čia tai tikra Stambulo romantika!

Kodėl Stambulas kelia dvilypius jausmus

Tiesą pasakius, negaliu pasakyti, kad baisiai mėgčiau turkišką svetingumą. Nesvarbu kurioje Turkijos vietoje beatsidurtum kartojasi ta pati istorija (prieš tai užsimerkiame ir mintyse

Stambulas

prisimename turkišką akcentą): „I saved a table for you my friend”, “Come come, I will offer you a nicer price”. Ne išimtis ir Stambulas. Pirmas dienas vis dar jautiesi ypatingas, bet ilgainiui, tai liaudiškai tariant, pradeda „užknisti“. Po kelių dienų viešnagės suradau visai neblogą strategiją kaip atsikratyti tų pačių įkyrių pasiūlymų parūkyti kaljaną už 40 lirų: koketiškas akies mirktelėjimas prajuokindavo net labiausiai užkietėjusį pardavėją. Kaži kaip tai veiktų, jei mirkteltų vaikinas?

Dar viena neatskiriama turkiškos kultūros dalis – derybos. Jos vyksta visur ir visada. Retkarčiais smagu išbandyti savo jėgas turguje, tačiau pastovi įtampa, kad apgaus ar apsuks, tiesa pasakius, vargina. Bendraudama su turkais vis pagalvodavau, jog dauguma iš jų, rodos, yra pasamdyti tos pačios kelionių agentūros pavadinimu „Turkija“, kuri jiems moka atlyginimą už šalies reklamą. Sutinku, jog šalis nuostabiai graži, turtinga ir įdomi, tačiau, jei valgai sumuštinius su vištiena kasdien, pasidaro nebeskanu.
 

Bosforo sąsiauryj

Pabaigai, man šis miestas paliko dvilypius jausmus – iš vienos pusės tai nenupasakojai įkvepiantis ir stebinantis didmiestis, iš kitos – prieš pakartotinį vizitą norėtųsi šiokios tokios pertraukos. Kiekvienas nuotykis, kelionė, susidūrimas su turkiška kultūra nuspalvino mano patirtį skirtingomis spalvomis. Tiesa ta, kad pamatyti Stambule yra ką, tačiau priimti kultūrą ar ne – kiekvienas turi teisę nuspręsti pats. Svarbiausia – nenuteisti. Čia istorija persipynė su dvidešimt pirmuoju amžiumi, Europa gyvuoja šalia Azijos, demokratija diskutuoja su religija, tai tiesa ar mitai? Šis miestas primena didelę mozaiką, kurią kiekvienas dėlioja savaip.