Autorių mokestis gresia ir perkant kompiuterius bei telefonus

Parlamentaro, konservatoriaus-krikdemo Juliaus Dautarto penktadienį įregistruotose įstatymo pataisose numatoma mokestį rinkti ne tik už minėtus pirkinius, bet ir už kompiuterių standžiuosius diskus, asmeninius kompiuterius, mobiliuosius telefonus, televizorius, taip pat garso bei vaizdo leistuvus, turinčius įrašymo funkciją, ir netgi kopijavimo įrenginius.

Garsajuostes, vaizdajuostes, kompaktinius diskus (CD, DVD, „Blu-ray“ ir kt.) siūloma apmokestinti 6 proc. tarifu. Standžiuosius diskus, atminties korteles, USB atmintines ir kitas laikmenas priklausomai nuo talpos siūloma apmokestinti nuo 50 ct iki 15 litų.

Garso ir vaizdo leistuvus (MP3 grotuvus, namų kino sistemas, radijo imtuvus, mobiliuosius telefonus, televizorius ir kt.) siūloma apmokestinti nuo 1,5 Lt iki 40 litų. Asmeniniai kompiuteriai būtų apmokestinti 20 litų. Kopijavimo aparatus siūloma apmokestinti iki 3 proc. tarifu.

Šios pataisos su Vyriausybe nebuvo derintos – jas parlamentaras įregistravo savo iniciatyva. Kas jį pastūmėjo tokiam žingsniui ir kodėl siūlo apmokestinti kur kas platesnį spektrą įrenginių, nei buvo svarstoma Vyriausybės, Seimo narys nekomentuoja. „Šiandien neturiu laiko, negaliu kalbėti. Ar aš turiu dabar teisintis kodėl?“ – taip į 15min.lt žurnalisto skambutį reagavo J.Dautartas.

Ministro pirmininko tarnybos vicekancleris Giedrius Kazakevičius 15min.lt teigė, jog derybas dėl šio klausimo Vyriausybėje inicijavo Kultūros ministerija. Tačiau dėl sujudimo šioje ministerijoje ir naujo ministro paieškų derybos užstrigo.

„Vyriausybė, kaip kolegiali institucija, nėra priėmusi jokio sprendimo dėl galiojančios tvarkos pakeitimų“, – teigė G.Kazakevičius. Jis vylėsi, kad Seimo valdyba įvertins tai, jog siūlomos pataisos numato mokesčių didinimą, ir kreipsis į Vyriausybę nuomonės. „Mes norėtume tuo tikėti. Manau, būtų korektiška, jei Vyriausybė pareikštų vieną ar kitą nuomonę dėl šito dalyko, kuris gali turėti didelę įtaką visuomenės gyvenimui“, – sakė vicekancleris.

Kirtis konkurencingumui

Informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ Europos Sąjungos (ES) reikalų vadovė Vilma Misiukonienė teigė, jog parlamentaro vienašališkas sprendimas buvo lyg žaibas iš giedro dangaus. „Mes buvome informuoti, kad posėdis (dėl apmokestinimo) buvo nukeltas. Tuomet iškart iškilo ta istorija su kultūros ministru, (...) todėl laukėme naujo ministro, kad su juo vyktų posėdis Vyriausybėje. Bet penktadienį gavome kitą žinią – kad Seime įregistruotas naujas pataisų projektas. Mūsų niekas neinformavo, kad derybos Vyriausybėje nutraukiamos ar panašiai. Tokių dalykų nebuvo“, – stebėjosi V.Misiukonienė.

Būkime realistai: niekas nekopijuoja į tuos „flash“ ar atminties korteles kažkokios autorių medžiagos, dažniausiai tai būna savo nuotraukos, savo filmai, kur nufilmuoti vaikai ar panašiai, tai kur mums daugiau tą informaciją kaupti? Ir kodėl aš už tai turiu mokėti? – klausė M.Kiškis.Nors „Infobalt“ apskritai nepritaria bet kokiam įrangos apmokestinimui autorių mokesčiu, Vyriausybėje jau buvo pasiektas kompromisinis sprendimas – rinkti mokestį už kompaktinius diskus, USB atmintines, atminties korteles ir kt. prekes. Jokie informaciją įrašantys įrenginiai bei standieji diskai į šį sąrašą neįėjo.

„Apmokestinimo esmė yra kompensuoti autoriams už privačios kopijos atgaminimą. Kompiuteriai, daugiafunkcinė įranga ir t. t. pirmiausia atlieka visai kitas funkcijas, pavyzdžiui, telefonai yra skirti pokalbiams ir ryšiui, čia nėra jokio privataus atgaminimo. Jei į telefonus parsiunčiama iš interneto dainų, sumokamas tas mokestis (autoriams)“, – pabrėžė V.Misiukonienė.

„Infobalt“ atstovė taip pat įžvelgė grėsmę, jog toks mokesčių rinkimas mažins Lietuvos IT sferos konkurencingumą. „Vadinasi, jei pataisos bus priimtos, prasidės rinkos iškraipymas. Ta įranga, kuri bus apmokestinta Lietuvoje, nebus perkama. (...) Žmonės pirks iš valstybių kaimynių ar internetu, kur nėra apmokestinta“, – teigė ji.

Dvigubas apmokestinimas?

Advokatų kontoros LAWIN Intelektinės nuosavybės teisės praktikos pogrupio vadovas Mindaugas Kiškis taip pat teigė manąs, jog toks apmokestinimas pastūmės lietuvius daugiau prekių pirkti internetu ar šalyse kaimynėse.

Teisininko vertinimu, rinkti mokestį už galimybę vartotojams pasidaryti vieną legalaus kūrinio kopiją yra panašu į dvigubą apmokestinimą. Negana to, pirkdamas kūrinį internetu žmogus jau sumoka autoriui mokestį, tad mokėti ir už jo laikymo vietą – kompiuterio standųjįį diską ar mobilųjį telefoną – nėra teisinga.

Jis pastebėjo, jog keturios ES valstybės – Airija, Didžioji Britanija, Liuksemburgas ir Malta – apskritai jokiems įrenginiams šio mokesčio netaiko.

„Čia mes būtumėme tam tikra prasme išsišokėliai Europoje su tokiu apmokestinimu, nes nė vienoje Europos šalyje taip plačiai apmokestinama nėra, jau nekalbant apie mūsų regioną. Yra apmokestinimas, bet jis tikrai neapima tiek įrangos, kiek siūloma. Pavyzdžiui, mobilieji telefonai dar nė vienoje šalyje nėra apmokestinami“, – sakė M.Kiškis.

Jis priminė, jog Europos teisingumo teisme yra nagrinėjamos net kelios bylos, susijusios su šiuo mokesčiu. Vienoje jų ginčijama tai, jog autorių mokestis renkamas du kartus, kita byla iškelta apskritai dėl šio mokesčio teisėtumo. „Australijoje šis mokestis prieš kelerius metus buvo pripažintas antikonstituciniu, nes valstybė negali rinkti mokesčių kažkokių privačių subjektų interesams išimtinai“, – pastebėjo M.Kiškis.

Kompensuoja „nuostolius autoriams“

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas džiaugėsi parlamentaro J.Dautarto iniciatyva, tačiau neigė, jog agentūra prie to prisidėjo. „Džiaugiuosi. Juk kažkaip reikia autoriams kompensuoti už tą teisę, suteiktą kiekvienam gyventojui, pasidaryti vieną egzempliorių, vieną kopiją neatsiklausus ir nemokant autoriams – esmė yra tokia“, – aiškino LATGA-A vadovas.

Anot jo, apklausų duomenimis, apie trečdalis gyventojų yra kopijavę ne savo kurtus įrašus. Beveik pusė jų įrašų parsisiuntė iš interneto.

Anot jo, jei autoriai neleistų pasidaryti vieną kūrinio kopiją, įsivyrautų piratavimas. „Kaip sutikrinti, ką kiekvienas namuose įsirašo ir panašiai? Tai šiuo atveju būtų nors bent šiokia tokia kompensacija“, – teigė LATGA-A vadovas.

Tačiau perklaustas, ar šis mokestis leistų kopijuoti nelegaliai parsisiųstus kūrinius, E.Vaitekūnas teigė, jog tai neturi nieko bendra. „Čia yra visiškai skirtingas dalykas – čia nekalbama apie kovą su piratavimu. Kalbama apie tai, kad nusipirko žmogus kūrinį, sakykime, CD ir autorius jam leidžia legaliai pasidaryti vieną kopiją. (...) Suprantama, kad ta kopija turi būti gaminama iš legalaus produkto, o ne iš piratinio“, – sakė jis.

Paklaustas, kodėl mobilųjį telefoną nusipirkęs asmuo automatiškai turi mokėti mokestį autoriams, nors galbūt neketina kopijuoti jokių kūrinių, E.Vaitekūnas aiškino, jog dauguma tai vis dėlto daro. „Tai jūs dabar klausiate – „gal“. O gal ne? O kas dabar teisus? Telefone, na taip, galima ir nuotraukas (fotografuoti). Bet gatvėje, pažiūrėkite eidami, skambučiai – ne pypsi, o muzika groja tam, kad jis atsilieptų. Manoma, kad vidutiniškai 85 proc. yra įrašomi autorių kūriniai, o 15 proc. – visokie paukščių čiulbėjimai ir panašiai. Aišku, bet kur išimčių gali būti, bet 85 proc. yra autorių kūriniai“, – aiškino LATGA-A pirmininkas.

Jo nuomone, kompiuterio ar atminties įrenginių brangimas keliais procentais neturės didelės įtakos apsisprendžiant, ar pirkti.