Estijos „Delfi“ kreipsis į Europos teismą dėl bylos už komentarus internete

„Estijos teisėjai užėmė poziciją, kuri neturi jokio precedento Europoje, kuri prieštarauja visai ligšiolinei teismų praktikai“, – trečiadienį sakė „Delfi“ valdybos pirmininkas Andrus Raudsalu.

„Taip pat negalime sutikti, kad šalis, iš tikrųjų įvykdanti kokį nors aktą, nėra už nieką atsakinga ir kad visa atsakomybė priskiriama tarpininkaujančiai šaliai“, – pažymėjo jis.

„Žmonės, kurie internete skleidžia neapykantą ir priešiškumą, dabar pamatys, kad atsakomybė už jų veiksmus tenka kažkam kitam“, – sakė A.Raudsalu ir pridūrė, kad dėl to tokie žmonės dar aktyviau reikšis internete.

A.Raudsalu patikino, kad „Delfi“ apskųs Aukščiausiojo Teismo sprendimą, ir pažadėjo: „Komentatoriams niekas nepasikeis.“

Pasak jo, vis dar neaišku, kodėl Aukščiausiasis Teismas nepaisė fakto, kad Vokietijos teismų precedentas, kuris pasitarnavo kaip pagrindas apygardos teismo sprendimui, buvo klaidingai interpretuotas – iš esmės tokiu būdu, kuris prieštarauja to Vokietijos teismo sprendimui.

„Delfi“ viliasi, kad šis sukurtas precedentas bus galutinai įvertintas Europoje ir neįspraus išraiškos laisvės ... į siaurus rėmus“, – sakė A.Raudsalu.

Estijos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti 2008 metų gruodį priimtą Apeliacinio teismo sprendimą, pagal kurį „Delfi“ turi sumokėti keleivių plukdymo kompanijos „Saaremaa Laevakompanii“ (SLK) savininkui Vjatšeslavui Leedo 5 tūkst. kronų (1 tūkst. litų) kompensaciją už nematerialinę žalą, kuri padaryta pažeidžiant jo asmens teises.

Teismas sutiko, kad 20 komentarų, paskelbtų prie 2006 metų sausio 24-osios straipsnio „SLK sugadino planuotą ledo kelią“, buvo šmeižikiški savo vulgariu, žeminančiu ir grasinamu pobūdžiu.

Jo sprendimu, portalo operatorius turi neleisti skelbti komentarų su aiškiai neteisėtu turiniu, o jų paskelbimo atveju juos kaip galima greičiau pašalinti.

Nors abi šios pareigos, kaip ir priteista kompensacija, varžo išraiškos laisvę, jos yra pateisinamos remiantis garbės ir gero vardo apsauga, nurodė Aukščiausiasis Teismas, kuris mano, kad atsakovo vaidmuo tokiais atvejais nėra vien techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio, nes jis „komentarų aplinką pavertė integralia savo naujienų portalo dalimi ir prašo savo interneto svetainės lankytojų papildyti naujienas vertinimais ir nuomonėmis“.

Teismas taip pat nurodo, kad apsilankymų kokiame nors puslapyje skaičius priklauso nuo komentarų skaičiaus, o portalo pajamos už reklamą priklauso nuo apsilankymų puslapyje skaičiaus.

„Tokiu būdu atsakovas yra ekonomiškai suinteresuotas skelbti komentarus... Atsakovas nustato komentarų aplinkos taisykles“, – rašoma Aukščiausiojo Teismo išvadose.

Į Aukščiausiąjį Teismą šioje byloje kreipėsi „Delfi“, kuris nesutinka su pernai gruodį ieškovo naudai priimtu Talino apygardos teismo sprendimu.

„Delfi“ advokatas Villu Otsmannas  BNS anksčiau sakė, jog labai pavojinga įpareigoti portalo operatorių kontroliuoti interneto vartotojų sukurtą turinį.

Tuo tarpu V.Leedo advokatas Antsas Nomperas po Apeliacinio teismo sprendimo sakė, kad tai yra europietiškas sprendimas, kokius jau yra priėmę teismai kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse ir kokius jie ateityje priims vis dažniau.

„Žodžio laisvei nėra jokio pavojaus. Jokioje Europos valstybėje teisė publikuoti vulgarybes apie kitą žmogų nėra laikoma žodžio laisve“, – pridūrė jis.

Pasak advokato, internetas nėra tokia aplinka, kurioje pateisinamas visuomenėje įsigalėjusių taisyklių trypimas.

Minėtame 2006 metų gruodžio straipsnyje V.Leedo kompanija buvo kaltinama tuo, kad tyčia laužė ledą tuose rajonuose, kur turėjo būti nutiesti ledo keliai tarp žemyno ir Saremos salos. Straipsnis sulaukė 185 komentarų, kurių 20 V.Leedo savo ieškinyje įvertino kaip šmeižikiškus.