Skaitmeninis kodas: darbas kompiuteriu gali būti patogus

Aišku, o ką jam daugiau daryti, kai šeimininkas toks nesupratingas: jis juk dirba nuo pat ryto iki išnaktų (o jei dar nakčiai užmirštu išjungti...). Dar blogiau, jei sugalvoju „panaršyti“ prieš miegą, lovoje. Ant nelygaus paviršiaus padėtas kompiuteris nespėja vėdintis ir gali net perkaisti.
Pagelbėti savo nešiojamajam kompiuteriui galima daugybe būdų: kelioms minutėms įdėti į šaldytuvą, padėti jį ant ledukų maišo arba tiesiog „atvėsinti“ užpilant vandens. Tačiau visi šie būdai netiks, jei kompiuterį dar norėsite naudoti.

Kompiuterio aušintuvas.

Aš siūlyčiau ne tokį drastišką būdą: padėkite jam atvėsti pačiam, pastatydami jį ant aušinimo stovo. Maniškiam padėjo: grįžęs po darbo pastačiau jį ant „Logitech Cooling pad N100“ ir štai be pertraukos jis jau dirba daugiau nei 13 valandų, bet „vėdinasi“ tyliai.

Tiesa, papildomą silpną ūžimą prideda paties vėdinimo pado motoras, bet jis beveik negirdimas. Be to, geriau jau dviem suktis lėčiau, nei vienam ūžti visu pajėgumu, ar ne?

Įsigijus šį, maždaug 80 Lt kainuojantį, aušinimo padą teks paaukoti vieną USB jungtį, bet tai geriau nei ieškoti rozetės.

Aišku, visur jo nepasinešiosi, bet ten, kur dažniausiai naudojate, – namie ar darbe – turėti verta.

Tiesiam stuburui

Stovas kompiuteriui.

Beje, galima įsigyti ir kitokių padų, pavyzdžiui tokių, kurie kompiuterį dar ir pakelia aukštyn.
Juk kompiuteris dažniausiai stovi ant stalo, o šis tikrai nesiekia akių lygio. Taigi sėdėdami prie nešiojamojo kompiuterio žmonės kūprinasi. Net jei sėdite tiesiai, galva būna palenkta (arba akys nudelbtos žemyn – tada jau gresia ne stuburo iškrypimas, o žvairumas).

Kovoti su tuo galima nusiperkant aukštą stalą arba pritrumpinant kėdės kojas (tačiau tada teks rašyti iškėlus rankas aukštyn). Kita išeitis – įsigyti kompiuterio stovą. Aš gavau išbandyti „Logitech Alto connect“. Šis stovas kompiuterį laiko „kampu“, pakeldamas ekraną maždaug į akių lygį. Tačiau rašyti pakreiptu kompiuteriu nėra patogu, taigi patogiau prijungti atskirą klaviatūrą bei pelytę.

Be to, minėtas stovas kartu yra ir USB šakotuvas – prijungus jį prie kompiuterio turėsite 4 papildomas USB jungtis. Tiesa, kad ši funkcija veiktų, teks ieškotis rozetės prietaisui įjungti. Stovo kaina – apie 130 Lt.

Pirmasis ausinukas

Rašydamas šį tekstą klausiausi muzikos, ko gero, pirmuoju pasaulyje ausinuku „Sony Walkman NWZ-W202“. Tiesą sakant, aš nesuprantu, kodėl muzikos grotuvus žmonės vadina ausinukais – juk jų į ausis nekišame.

„Sony Walkman NWZ-W202“.

O štai „NWZ-W202“ šio vardo nusipelnė, nes jį sudaro tik dvi ausinės ir jas jungiantis laidas. Iš šalies ausinukas atrodo didokas, bet ausyse jis laikosi tvirtai: galima ir šokti, ir bėgioti, nenukris. Pakuotėje pridedamas ir nedidelis stovas, prijungiamas prie kompiuterio USB jungtimi, skirtas ausinuko įkrovimui ir muzikos perkėlimui. Kroviau jį vos kelias minutes, bet štai jau beveik valandą klausausi ir jis vis dar neišsikrovė. Visiškai įkrautas elementas turėtų laikyti apie 12 valandų.

Ausinuko valdymas – minimalus: yra du garso valdymo mygtukai, viena slinktis nustatyti „shuffle“ (dainų „maišymo“) režimui bei paspaudžiamas ratukas, kuriuo galima perjunginėti, „prasukinėti“ ar sustabdyti dainų grojimą. Ausinukas groja garsiai ir kokybiškai, deja, nėra galimybės reguliuoti muzikos toną. Taip pat man trūko ekrano dainų paieškai ar bent galimybės „peršokti“ albumus, mat grotuvas turi 2 gigabaitus vietos, taigi norėtųsi ją visą išnaudoti, bet juk ne visada nori klausyti vien ramios ar vien trankios muzikos... Taip pat šis ausinukas negroja radijo.

Tačiau jei norite mažai vietos užimančio, lengvo ir paprasto grotuvo, sukrapštykite maždaug 300 Lt ir skuoskite į artimiausią elektronikos parduotuvę (geriau būtų, dar veikiančią – užuojautos BMS) ir teiraukitės „Sony Walkman NWZ-W202“.

Tinklaraščių dėžė: Karolis.Pocius.lt

Pasaulyje tinklaraščiai apie internetą ir technologijas yra populiariausi, bet Lietuvoje aš žinau vos kelis vertus dėmesio. Vienas tokių – Karolio Pociaus tinklaraštis, kurį rasite adresu Karolis.Pocius.lt. Čia įrašai apie IT susipynę su kasdienybe, tačiau tiek vienus, tiek kitus perskaitau nuo-iki. „Temų „proporcijos“ keičiasi priklausomai nuo nuotaikos – kartais rašau beveik vien apie asmeniškumus, o kartais vien apie technologijas. Skaitytojai sako, kad moku gan techniškus dalykus paaiškinti paprastais terminais. Greičiausiai taip yra, nes pats nesu profesionalas, tik žmogus, kuris nebijo eksperimentuoti ir tuos eksperimentus aprašinėti“, – teigia tinklaraščio Karolis.Pocius.lt autorius.
Tinklaraščius rubrikai siūlykite el.p. ITkodas@15min.lt