ACTA sutarties aistros pasiekė Lietuvą: interneto bendruomenė kyla į kovą už žodžio laisvę

15min.lt jau rašė, kad Europos Sąjunga (ES), o taip pat ir Lietuva, jau pasirašė ACTA sutartį. Tam, kad sutartis įsigaliotų, ją dar reikės ratifikuoti, o vėliau teisines normas perkelti į nacionalinius įstatymus.

Siekdami užkirsti kelią šiai sutarčiai, jos priešininkai organizuoja įvairias protesto akcijas, piketus, renka parašus ir ragina žmones kreiptis į savo išrinktus įstatymų leidėjus nacionaliniuose parlamentuose ar ES institucijose. Sujudo ir lietuviai.

Pasigenda skaidrumo

ACTA sutartis pradėta ruošti dar prieš ketverius metus, o pirmasis jos variantas visuomenei paviešintas 2010-aisiais. Kilus pasipiktinimui dėl to, kad dalis jos nuostatų yra pernelyg drastiškos, sutartis kelis kartus buvo keičiama. Galutiniame jos variante, kurį jau pasirašė ES, JAV, Australija, Kanada, Japonija, Marokas, Naujoji Zelandija, Singapūras ir Pietų Korėja, dauguma su autorių teisių apsauga susijusių punktų yra sušvelninti tokiais žodžiais, kaip „gali“ ar „turėtų“. Taigi valstybėms narėms paliekama laisvė pačioms nuspręsti, kokios baudos ir už kokius pažeidimus grės.

Kita svarbi detalė – didelė dalis sutarties nuostatų jau yra įtvirtinti daugumos valstybių teisės aktuose. Tad kodėl širsta interneto bendruomenė?

Bene labiausiai internautus piktina tai, kad sutarties tekstas ir jo korekcijos ilgą laiką buvo slepiamos nuo visuomenės.

„Sutarties sudaryme ES šalys nedalyvavo, o tai reiškia, kad taip buvo pažeisti Lisabonos sutarties demokratiškumo reikalavimai, teigiantys, jog tokių tarptautinių sutarčių neužtenka tik ratifikuoti, – yra būtina dalyvauti ir jų rengime, priešingu atveju neužtikrinama žodžio laisvė, kai dėl to nėra keliama vieša diskusija“, – teigė neseniai susikūrusios bendruomenės Stop-ACTA.lt atstovas Justas Petronis.

Šia sutartimi kėsinamasi į sąžiningą ir laisvą žmonių bendradarbiavimą, privataus gyvenimo neliečiamybę, jo asmens duomenų apsaugą ir žodžio laisvę, – sakė J.Petronis.

Kita priežastis – sutarčiai įsigaliojus ją pasirašiusios šalys galės griežtinti autorių teisių apsaugą ginančius, tačiau interneto ir žmonių laisvę mažinančius, įstatymus. „Šia sutartimi kėsinamasi į pamatinius demokratijos principus: sąžiningą ir laisvą žmonių bendradarbiavimą, universalią idėjų sklaidos laisvę ir prigimtines žmogaus teises, tokias kaip privataus gyvenimo neliečiamybė, jo asmens duomenų apsauga ir žodžio laisvė“, – sakė J.Petronis.

Erdvė interpretacijoms

Pašnekovas išskyrė kelis sutarties punktus, kurie kelia didžiausią nerimą. Pirmiausia jis atkreipė dėmesį, kad sutartis įpareigoja interneto paslaugų tiekėjus suteikti informaciją apie pažeidimą galimai padariusius abonentus. Taip įvairioms institucijoms gali būti suteiktos galios rinkti informaciją apie privačius asmenis, taip pažeidžiant ir asmens duomenų apsaugos įstatymus, ir konstitucinius principus, draudžiančius bet kokį baudžiamąjį ar kitokį persekiojimą nesant kaltės įrodymų.

Be to, dalis sutartyje naudojamų terminų nėra paaiškinti, o tai suteikia plačią terpę interpretacijai bei teisės normų įgyvendinimui.

„ACTA nepasiekia esamų tarptautinių teisinių dokumentų standartų, nes pateikia aukštesnius, nei  šiuo metu egzistuojantys vykdymo reikalavimus intelektinės nuosavybės klausimais ir neapibrėžtas bei teismine tvarka neginamas garantijas. Baisiausiai mums atrodo tai, jog šia sutartimi sukuriamas naujas tarptautinis komitetas, kuris vienas vertina ACTA veikimo efektyvumą, nėra niekam atskaitingas, nes nėra renkamas demokratiniu būdu, ir pats vienas teturi teisę interpretuoti sutarties tekstą taip, kaip komiteto narės tą nusprendžia daryti“, – pastebėjo J.Petronis. Be to, šiam komitetui suteikiama teisė priimti įvairius sprendimus, kurių šalys neprivalės ratifikuoti.

Stop-ACTA.lt bendruomenė žada skatinti diskusiją apie ACTA tarp visuomenės ir valdžios. Taip pat jie neatmeta galimybės organizuoti protesto akciją, o gal net rinkti parašus dėl referendumo.

Įstatymai jau galioja

15min.lt kalbinti teisininkai teigė, kad net jei ACTA sutartis įsigaliotų, Lietuvoje gali tekti keisti tik kelias su piratavimu internete susijusias įstatymų nuostatas. Pavyzdžiui, sutartyje siūloma skirti skirti baudžiamąją atsakomybę už nelegalaus turinio platinimą internetu. Šiuo metu Lietuvoje už tokią veiką galioja tik administracinė atsakomybė.

Taip pat gali būti numatyta teisė nukentėjusiajam reikalauti sunaikinti priemones ir įrankius, naudotus piratavimui.

Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Janina Matulevičienė teigė, kad iš esmės visi reikiami įstatymai Lietuvoje jau galioja. Paklausta, kam apskritai reikia sutarties, kurios nuostatos jau galioja, ji aiškino, kad tai padės ginant užsienio autorių teises.

„Visų pirma, tai ne kovos su piratavimu sutartis, o prekybinė sutartis ir ji apima visą prekybą, kur tik prekiaujama produktais, susijusiais su intelektine nuosavybe. Ją dar reikės ratifikuoti, gali būti numatytos įvairios išlygos ir t.t. Be to, net jei sutartis įsigaliotų, tai dar nereiškia, kad ja remiantis bus taikoma atsakomybė – narės pačios turės spręsti, kaip jos įgyvendins sutarties nuostatas“, – pabrėžė N.J.Matulevičienė.

Pašnekovė akcentavo, kad sutartyje nėra primygtinai nurodoma, kaip būtent turėtų būti ginamos teisės, todėl kiekviena valstybė, „vadovaudamasi savo protingumo kriterijais“, turės nuspręsti, kokie teisės aktai geriausiai užkirstų kelią neteisėtam kūrinių naudojimui.

Anot jos, daugiau dėmesio derėtų skirti ne įstatymams, o jų įgyvendinimui. „Šiuo metu įgyvendinimui nėra pakankamai jėgų. Ar yra tiek policijos, kitų asmenų, kurie pajėgtų visa tai iškuopti? Galų gale, tie patys autorių teisių turėtojai – ar kreipėsi kas nors į teismą? Jiems atrodo, kad kažkas už juos visa tai turi padaryti“, – sakė N.J.Matulevičienė.

Reikalinga prekybininkams

Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodo, kad ACTA sutartis visų pirma reikalinga kovai su klastotėmis. Ja siekiama nustatyti sistemą, kuri padėtų intelektinės nuosavybės teisių turėtojams veiksmingiau kovoti su jų teisių pažeidimais kitose šalyse.

„ACTA neįpareigoja ES keisti teisės normas, nes ES teisė jau dabar yra gerokai pažangesnė nei tarptautiniai standartai. Baudžiamoji atsakomybė už intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus susitarime numatyta tik tokia apimtimi, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams ir atitinka valstybių narių baudžiamosios politikos praktiką ir vystymosi kryptis. Tuo tarpu kitos susitarimo šalys, pasirašiusios ACTA, privalo intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo lygį priartinti prie dabartinio ES lygio. Siekiama, kad ateityje prie šio susitarimo prisijungtų kuo daugiau valstybių,  įskaitant  ir tokias svarbias pasaulio ekonomikas kaip Kinija ar Rusija“, – rašoma URM atsiųstame komentare.

Anot ministerijos atstovų, susitarimas bus naudingas ES eksportuotojams, veikiantiems pasaulio rinkoje ir šiuo metu kenčiantiems dėl sisteminių ir plačiai paplitusių autorių teisių, prekių ženklų, patentų, dizaino ir geografinių nuorodų pažeidimų užsienyje.

„ACTA susitarime visapusiškai atsižvelgiama į pagrindines žmogaus teises (teisės į nuosavybę, žodžio laisvę, duomenų apsaugą yra pagrindiniai susitarimo principai), laisvos internetinės erdvės svarbą, ir suinteresuotųjų šalių, kaip vartotojų, interneto paslaugų teikėjų ir besivystančių šalių partnerių, problemas“, – tikina ministerija.