Didysis interneto streikas: trečiadienį neveiks šimtai tinklalapių

Trečiadienis protestui pasirinktas dėl to, kad tądien JAV Kongreso komitetai pradės svarstyti „Stop Online Piracy Act“ (liet. stop piratavimui internete, SOPA) įstatymą.

Jo šalininkai mano, kad įstatymas padės apsaugoti autorių teisių savininkų interesus ir jų verslą, kuriam piratavimas internete kelia didelį pavojų. Tačiau oponentai baiminasi, kad įstatymu bus įteisinti precedento neturintys cenzūros įrankiai, leisiantys išjungti daugybę interneto svetainių neturint pagrįstų įrodymų ar remiantis melaginga informacija apie autorių teisių pažeidimus.

Dalinis interneto užtemimas

Virtualios protesto akcijos, užkulisiuose vadinamos „Didžiuoju interneto streiku“, priešakyje – socialinis naujienų tinklalapis „Reddit“, kurio turinį kuria ir vertina jo lankytojai. Svetainės administratoriai paskelbė, kad sausio 18 dieną, trečiadienį, tinklalapis dvylika valandų nebus prieinamas (nuo 15 val. iki 3 val. nakties Lietuvos laiku). Jame bus rodoma žinutė, kad priėmus SOPA daugybė tinklalapių bus priverstinai išjungti.

Anksčiau 15min.lt jau skelbė, kad interneto enciklopedijos „Wikipedia“ vienas įkūrėjų Jimmy Walesas svarsto galimybę kuriam laikui išjungti šią interneto svetainę.

„Wikipedia“ antradienį paskelbė, kad nusprendė prisijungti prie protesto akcijos. Trečiadienį nuo 5 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku visi svetainės straipsniai anglų kalba nebus prieinami viso pasaulio lankytojams. Vietoje to naršytojai bus nukreipiami į puslapį su užrašu: „Internetas privalo likti laisvas“.

„Wikipedia“ enciklopedijos angliškoji versija nebus prieinama vieną parą.

Svetainę kuruojančios organizacijos „Wikimedia Foundation“ vadovė Sue Gardner teigė, kad sprendimas išjungti didžiausią pasaulyje interneto enciklopediją nebuvo lengvas.

„Priėmus šį sprendimą, „Wikipedia“ bendruomenė bus kritikuojama už tai, kad nesilaiko neutralios pozicijos priimant politinius sprendimus. Tai yra teisinė problema. Mes norime, kad žmonės pasitikėtų „Wikipedia“ ir nesibaimintų, kad ji užsiima propaganda. Tačiau nors „Wikipedia“ straipsniai yra neutralūs, jos egzistavimas toks nėra. <...> Sprendimą išjungti angliškąją „Wikipedia“ versiją priėmiau ne aš – jį priėmė visi enciklopedijos redaktoriai. Tačiau aš jį palaikau“, – rašoma S.Gardner pranešime.

Prie akcijos prisijungs ir daugiau interneto svetainių: populiari programinės įrangos platinimo svetainė „Tucows“, keliolika lengvo turinio tinklalapių valdanti „Cheezburger Network“ (pvz., Failblog.org, Failbook.com ir kt.), grupinis tinklaraštis „Boing Boing“, įvairios žaidimų svetainės, daugybė tinklaraščių, kito pobūdžio tinklalapiai (jų sąrašą rasite čia).

Muses šaudo patrankomis?

SOPA įstatymui nepritaria ir didžiosios pasaulio interneto svetainės, tokios kaip „Google“, „Facebook“, „Twitter“, „Yahoo“, „PayPal“, „eBay“, AOL, „Foursquare“, „LinkedIn“ ir kitos.

Anksčiau dalis jų viešu laišku kreipėsi į JAV įstatymų leidėjus, kuriame teigia, kad remia siekį pažaboti piratavimą internete, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad SOPA įstatymas yra netinkamas. Mat užkirsti kelią piratavimui siekiama pernelyg agresyviomis, inovacijas stabdančiomis priemonėmis. Priėmus įstatymą pramogų industrijos atstovai galėtų savo nuožiūra pareikalauti cenzūruoti ar blokuoti svetaines, kurios, jų nuomone, gali pažeisti jų teises.

Ar interneto milžinės prisijungs prie protesto akcijos, kol kas nėra žinoma. Manoma, kad jos gali pasirinkti ne tokią agresyvią palaikymo formą, pavyzdžiui, svetainėse įkelti antraštes, informacinius skydelius apie nepritarimą SOPA, arba, pavyzdžiui, pakeisti logotipo ar visos svetainės foną.

Nepaklusniuosius nori užsmaugti

SOPA įstatymo kritikai pastebi, kad jis leistų JAV valdžios institucijoms ir privačioms korporacijoms sukurti „juodąjį sąrašą“ svetainių, kurios per kelias dienas būtų atkirstos ne tik nuo paieškos svetainių, bet ir nuo finansavimo šaltinių. Kitaip sakant, nemalonę užsitraukusi svetainė negalėtų gauti nei reklamos pirkėjų, nei rėmėjų pervedamų lėšų, o prarasdama lankytojų srautą būtų priversta užsidaryti.

Šio įstatymo priėmimu labiausiai suinteresuoti filmų, muzikos įrašų, knygų ir kito turinio leidėjai bei autorių teisių savininkai. Jam nepritaria kompiuterinių paslaugų, komunikacijų ir elektronikos sektorius, žmogaus teisių gynėjai, nepelno siekiančios organizacijos ir mokslo įstaigos.

Parengta pagal Techland.time.com, Digitaltrends.com, Nlb-creations.com, Nytimes.com inf.