Interneto streikas: kodėl sukilo bendruomenė, o „piratai“ lieka ramūs?

Interneto bendruomenė sukilo dėl JAV svarstomų teisės aktų – Atstovų rūmams pateikto „Stop Online Piracy Act“ (liet. stop piratavimui internete įstatymas, SOPA) ir Senate svarstomo „Protect Intellectual Property Act“ (liet. intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymas, PIPA).

Abiejų įstatymų esmė, tikslai ir priemonės jiems pasiekti yra panašios: siekiama sukurti interneto svetainių „juodąjį sąrašą“, į kurį patekusiems tinklalapiams būtų taikomos griežtos sankcijos.

Pirmiausia, autorių teisių turėtojai ir JAV valdžios institucijos galėtų nurodyti interneto paslaugų tiekėjams blokuoti prieigą prie tinklalapių pasitelkiant domenų vardų sistemos (DNS) tarnybines stotis. Šios stotys keičia domeno pavadinimą į skaitmeninį IP adresą, t.y. paverčia interneto adresą (tokį kaip www.15min.lt) IP adresu, suprantamu kompiuteriui (pvz., 192.168.1.1). Maža to, būtų draudžiama skelbti informaciją apie tai, kaip pasiekti užblokuotas svetaines.

Interneto paieškos tarnyboms būtų uždrausta pateikti nuorodas į „juodajame sąraše“ esančias svetaines. Be to, įstatymai leistų nurodyti tarptautinėms pinigų pervedimų kompanijoms, tokioms kaip „PayPal“, reklamos užsakovams ir kitoms bendrovėms nutraukti bendradarbiavimą su minėtomis svetainėmis. Taigi šiems tinklalapiams būtų nutraukiami pinigų pervedimai ir jie negautų atsiskaitymų už prekes ar paslaugas, reklamą ir pan.

Autorių teisių saugomo turinio transliacija internetu būtų pripažinta kriminaliniu nusikaltimu. Per pusmetį užfiksavus dešimt tokių veikų žmogui grėstų iki penkerių metų kalėjimo.

Pavyzdys – Kinija

SOPA ir PIPA tikslas yra užkirsti kelią JAV piliečiams pasiekti „piratines“ svetaines, taip pat tinklalapius, kuriuose prekiaujama nelegaliomis ar neoriginaliomis prekėmis.

Įstatymų šalininkai teigia, kad jie būtini norint apsaugoti intelektinę nuosavybę ir pagerinti autorių teisių apsaugą šalyje.

Teisės aktų rengėjai tikina, kad juose numatytos priemonės būtų nesunkiai įgyvendinamos ir remiasi tokių šalių, kaip Kinija, patirtimi.

Tačiau ar internetą cenzūruojanti ir taip žmogaus teises pažeidžianti Kinija tikrai yra tas pavyzdys, kuriuo derėtų sekti, ypač tokiai valstybei, kaip JAV?

Griauna interneto pamatus

Nors įstatymo rengėjai tikina, kad šių priemonių būtų imtasi tik tais atvejais, kai fiksuojami autorių teisių ar prekybos pažeidimai, oponentai pabrėžia, kad jos sugriautų interneto pamatus.

Dešimtis tūkstančių puslapių turintis tinklalapis galės būti uždarytas dėl vienintelio įstatymus pažeidžiančio puslapio. Tai sukeltų milžiniškų problemų tokioms svetainėms, kaip „Facebook“, „Twitter“ ar „Youtube“, – teigia L.Tribe‘as.

Internetas nuo pat pradžių buvo atvira, laisva erdvė, nekontroliuojama nei valstybių, nei pavienių institucijų. Jo kertinės vertybės – žodžio laisvė, lygybė, kūrybiškumas, inovatyvumas. Visa tai leido iškilti projektams, kurie ilgainiui tapo vertingomis kompanijomis: „Google“, „Facebook“, „Skype“, „Amazon“, „eBay“ ir kt.

Pastebima, kad galiojant SOPA ar PIPA nebūtų gimę tokie šiuo metu populiarūs projektai, kaip vaizdo įrašų svetainė „YouTube“, failų dalinimosi tinklalapiai „Rapidshare“, „DropBox“, „MediaFire“, apie piratavimą rašantys tinklalapiai Pirate-party.us, TorrentFreak.com bei daugybė vartotojų kuriamo turinio svetainių – „SoundCloud“, „Etsy“, „DeviantArt“ ir t.t. Gali būti, kad visur nuostolius skaičiuojantys autorių teisių gynėjai būtų pasistengę uždaryti net tuos pačius „Facebook“ ar „Google“.

Taigi interneto bendruomenė klausia: ar priėmus laisvę internete dar labiau varžančius įstatymus nebus užkirstas kelias inovacijoms, kūrybai, plėtrai? Ar jie neuždusins ateities „žvaigždžių“?

Gali prieštarauti JAV Konstitucijai

Teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad įstatymai surašyti aptakiai, todėl gali būti įvairiai interpretuojami.

Pavyzdžiui, abiejuose įstatymuose numatytas draudimas informuoti vartotojus, kaip pasiekti užblokuotas svetaines. Advokatas, interneto teisės ekspertas Marvinas Ammori teigia, kad SOPA ir PIPA įstatymus galima interpretuoti taip, jog kiekviena vartotojų turinį sauganti svetainė (pvz., „Facebook“, „Reddit“ ar „YouTube“) turėtų užtikrinti, kad joje nebuvo paskelbta tokia informacija, antraip jai grėstų ieškiniai.

Dar viena kritikams užkliuvusi dalis – leidimas interneto tiekėjams savanoriškai ir „gera valia“ blokuoti prieigą prie užsienio svetainių, jei jie turi „patikimų įrodymų“, kad jose vykdomi autorių teisių pažeidimai. Tiek SOPA, tiek PIPA suteikia imunitetą interneto tiekėjams už tokius veiksmus, net jei svetainių pažeidimai nebus įrodyti. Manoma, kad šiuo atveju piktnaudžiavimai būtų neišvengiami.

Galiausiai, įstatymų oponentai duria pirštu į tą pačią Kiniją, kur analogiškos (tik dar agresyvesnės) priemonės taikomos interneto cenzūrai. Anot jų, SOPA ir PIPA gali sunaikinti žodžio laisvę internete. Beje, JAV Konstitucija draudžia priimti įstatymus, kurie ribotų žodžio ar spaudos laisvę.

Harvardo teisės mokyklos konstitucinės teisės ekspertas, profesorius Lawrence‘as Tribe‘as laiške JAV Kongresui pastebėjo, kad miglotas apibūdinimas svetainių, kurios gali patekti į „juodąjį sąrašą“, gali pakenkti žodžio laisvei. „Gali būti, kad dešimtis tūkstančių puslapių turintis tinklalapis bus uždarytas dėl vienintelio įstatymus pažeidžiančio puslapio. Tai sukeltų milžiniškų problemų tinklalapiams, kurių didžiąją dalį turinio kuria vartotojai, pvz., „Facebook“, „Twitter“ ar „Youtube“, o taip pat tinklaraščiams, kurie leidžia vartotojams skelbti vaizdo įrašus, nuotraukas ir kitą turinį“, – teigia L.Tribe‘as.

Priemonės jau egzistuoja

Šiuo metu galiojančiuose JAV įstatymuose jau yra numatytos priemonės kovoti su svetainėmis, kurios pažeidžia įstatymus.

Pavyzdžiui, tinklalapiai privalo pašalinti autorių teises pažeidžiantį turinį sulaukę šių teisių savininko kreipimosi – vaizdo įrašas gali būti pašalintas iš svetainės vien už tai, kad jo fone girdisi daina. Tuo piktnaudžiaujantieji gali būti nubausti, o nelegalių failų apsikeitimo kompanijos apskritai išnaikintos (ar dar pamenate tokias programas, kaip „Kazaa“, „Napster“, „Audiogalaxy“, „Gnutella“, „eDonkey2000“, „Limewire“ ir kt.?).

Pastaraisiais metais autorių teisių gynėjai vis dažniau gaudo ir pavienius interneto „piratus“. Jie baudžiami už tai, kad atsisiuntė failus (pvz., muzikos ar vaizdo įrašus), o vėliau juos leido atsisiųsti kitiems žmonėms.

Kyla klausimas, ar autorių teisių gynėjams išties trūksta priemonių kovoti su piratavimu internete, ar šių įstatymų paskirtis yra gerokai platesnė?

Interneto piratai ramūs

Kol verda aistros, interneto piratai išlieka ramūs. Didžiausios pasaulyje „torrent“ svetainės „The Pirate Bay“ atstovai teigia, kad net jei būtų priimti, SOPA ir PIPA įstatymai jiems didelės žalos nepadarytų.

Žinoma, mes susirūpinę. Bet ne tiek dėl „The Pirate Bay“, kadangi yra daugybė „apėjimo“ būdų, kiek dėl demokratinių priežasčių.

„Žinoma, mes susirūpinę. Bet ne tiek dėl „The Pirate Bay“, kadangi yra daugybė „apėjimo“ būdų, kiek dėl demokratinių priežasčių“, – teigė neprisistatęs tinklalapio atstovas.

Kitų šalių pavyzdžiai parodė, kad nepaisant bandymų užblokuoti prieigą prie svetainės, jos vartotojai randa būdų pasiekti turinį – naudodami kitus domenus, alternatyvius DNS serverius ar „proxy“ tarnybas. Finansų „nukirtimu“ tinklalapiui taip pat negresia, mat jo maitinimo šaltinis – reklamos pirkėjai – yra ne iš JAV.

Kadangi „The Pirate Bay“ artimiausiu metu planuoja „torrent“ failus pakeisti kur kas mažiau vietos ir išteklių reikalaujančiomis „magnet“ nuorodomis, svetainės išlaikymas reikalaus minimalių išlaidų, o turinio kopijų saugojimas ir perkėlimas bus dar greitesnis ir paprastesnis.

„Neįtikėtina, ką politikai pasiruošę padaryti vardan autorių teisių. Jie yra arba papirkti, arba kvaili, arba patys autorių teisių savininkai. O gal viskas viename – tai nėra toks retas reiškinys, kaip galite pagalvoti. Blogiausia tai, kad akivaizdu, jog absoliuti dauguma interneto bendruomenės, įskaitant didžiąsias korporacijas, nepritaria šiems įstatymams, – teigė „The Pirate Bay“ atstovas. – Dabar mažuma nuspręs, kaip kontroliuoti daugumą dėl priežasčių, kurios yra naudingos tai pačiai mažumai, o ne visuomenei. Tai pasibjaurėtina. Jei tokie įstatymai būtų svarstomi Irane ar Kinijoje, galėtume suprasti – ir lygiai taip pat juos kritikuotume. Bet čia...“

Viena šalis, kad ir kokia galinga ji būtų, vargu ar užčiaups visą internetą. Blogiausia tai, kad JAV priėmus nors ir švelnesnės redakcijos įstatymus, šiuo pavyzdžiu gali pasekti kitos valstybės. Tokiu atveju interneto laisvei kiltų rimtas pavojus.

Parengta pagal Pcworld.com, Digitaltrends.com, TorrentFreak.com inf.