Lietuva išlieka Europos šviesolaidinio interneto tinklo lydere

Dėl dabartinės ekonomikos aplinkos šviesolaidinis internetas įsitvirtina vis daugiau Europos šalių: šviesolaidinio interneto ryšio plėtra per 2011 metus paaugo 41 proc., paslaugų vartotojų padaugėjo 5,1 mln., 2011-ųjų pabaigoje jomis pradėjo naudotis beveik 28 mln. šeimų.

Pagal šviesolaidinio tinklo plėtros reitingą lyderiais išliko tos pačios šalys: Lietuva (šviesolaidinį internetą naudoja 28,3 proc. vartotojų), Norvegija (14,7 proc.) ir Švedija (13,6 proc.). Labiausiai savo pozicijas pagerino antrąją vietą užėmusi Norvegija, tvirtinanti, kad Skandinavijos šalys yra dinamiškos, taip pat Latvija ir Turkija, aplenkusios Italiją. Vengrija nukrito per dvi vietas ir liko po Estijos ir Portugalijos.

Lietuvoje šviesolaidinio interneto skverbtis nuo praėjusių metų padidėjo 3 proc., Norvegijoje – 2 proc., o Švedijoje – tik 0,4 proc. Lyginant su ankstesniu reitingu, 10 pirmaujančių šalių skverbtis vidutiniškai padidėjo 1,23 proc.  

Nors Ispanija kol kas nepriklauso FTTH reitingui, tikėtina, kad į jį bus įtraukta artimiausiu metu, nes 2011-aisiais pademonstravo didžiausią augimą – 184 proc. 

„Džiugu, kad FTTH technologija yra vis labiau plėtojama, nors ekonomikos situacija išlieka neaiški, – teigia Hartwigas Tauberis, „FTTH Council Europe“ generalinis direktorius. – Visgi, jei norime, kad Europa pasiektų 2020-iesiems numatytus itin greito šviesolaidinio interneto diegimo tikslus, būtina imtis papildomų priemonių.“

Jungtinių Tautų komisija, atsakinga už plačiajuosčio ryšio skaitmeninę sklaidą, pažymi, kad kiekviena šalis turėtų sudaryti savo 2015 m. plačiajuosčio ryšio diegimo planus. Tai reikalinga, nes galimybė naudotis internetu turėtų būti laikoma viena iš pagrindinių žmogaus teisių, o plačiajuostis ryšys skatina ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Europos Komisija rekomenduoja 2014–2020 metais greitaeigio plačiajuosčio ryšio ir susijusių paslaugų diegimui išleisti 9,2 mlrd. eurų, o infrastruktūrai numatyti 7 mlrd. eurų investicijų.

FTTH skaičiavimais, pirmaujančios ekonomikos ir toliau keisis, o svarbiausias dabartinis tikslas – užtikrinti tvarią Europos ekonomikos ateitį.