Lietuvos liberalus jaunimas ragina sukilti už interneto laisvę

Didelį nepasitenkinimą ir protestus visame pasaulyje sukėlusios sutarties pasirašymas, rodos, buvo vykdomas „uždarų durų“ politika – prieš pasirašant sutartį Lietuvoje beveik nebuvo viešų debatų, svarstymų, rašoma pranešime spaudai.

LLJ Valdybos teigimu, sutarties dviprasmiškumas gali lengvai atverti kelią neproporcingiems veiksmams, siekiant užtikrinti intelektinės nuosavybės apsaugą, kas galbūt pažeis teisę į asmens privatumą bei interneto laisvę. Sutartyje numatytų priemonių vykdymas gali turėti ypač neigiamų pasekmių asmens privatumui internete, verčiant interneto tiekėjus atskleisti informaciją apie įtariamuosius.

Lietuvos liberalaus jaunimo Valdyba pastebi, kad iš esmės ACTA koncepcija nėra nauja, ji – tik išplečiama, bet svarbu, kad visuomenė pradeda šnekėti, kas yra nuosavybė, o kas – ne.

„Didelė ACTA kritikų argumentacijos silpnybė ta, kad viešai diskutuojama apie ACTA numatytų priemonių proporcingumą, kitus su sutarties pasirašymu susijusius aspektus, tačiau pamirštami pačios intelektinės nuosavybės principai. Terminas „intelektinė nuosavybė“ gali suklaidinti, sudarant įspūdį, jog tai – tokia pati nuosavybės forma, kaip ir nekilnojamasis turtas ar kita apčiuopiama nuosavybės forma. Tai dešiniųjų pažiūrų žmones iškart atbaido – kaip galima derėtis dėl sankcijų vagystei? Žvelgiant iš liberalios pusės, intelektinė nuosavybė nuo kitų apčiuopiamos nuosavybės formų skiriasi, todėl ir jos apsauga valstybėje, jei ir egzistuoja, turi būti kitokia“, – sakė Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė Eglė Markevičiūtė.

LLJ Valdybos teigimu, būtent galimybė naudotis žmogaus proto kūriniais be didesnių apribojimų vedė pasaulį į technologinį progresą, o vertinant intelektinės nuosavybės apsaugą šiandien reiktų pažvelgti ir per istorinę prizmę. „Dažnas šių dienų išradimas, kūrinys galėjo atsirasti dėl laisvos idėjų sklaidos vakar. Idėjos nėra tas pat, kas yra žemės sklypas ar pastatas – jo negalima aptverti, apsaugoti, o kažką išsiaiškinus pirmam, tikėtis, kad konkrečios srities monopolis – jau visam laikui tavo rankose. Mums suprantamas kūrėjų, autorių, išradėjų noras patiems galėti raškyti savo kūrybos, darbo vaisius, tačiau griežtai atmetame požiūrį, jog geriausia tai daryti – per valstybę,  prievartiniais metodais“, – teigė E.Markevičiūtė.

LLJ pabrėžia, kad kiekvienas turi teisę į atlygį už savo darbą, tačiau, įvertinant XXI amžiaus aplinkybes, reikia ieškoti naujų būdų, kaip geriausia pasipelnyti iš savo kūrybos ar išradimų. Viena tokių formų – vadinamoji verslo paslaptis.

LLJ Valdybos teigimu, svarbu, kad skirtingų pažiūrų asmenys, priklausantys skirtingoms organizacijoms, pasinaudotų galimybe atkreipti Europos Parlamento narių, Lietuvos Seimo narių dėmesį. Didelė paspirtis garsinti klausimą būtų kiekvieno individuali iniciatyva, siekiant šviesti aplink esančius žmones apie konkretaus klausimo grėsmę, neigiamus aspektus.

Lietuvos liberalus jaunimas ragina Lietuvos gyventojus, neabejingus interneto laisvės ir asmens teisės į privatumą apsaugojimui, prisijungti prie Vilniuje ir Kaune organizuojamų protesto akcijų prieš ACTA.