Seimas apmokestino atminties laikmenas ir jas turinčius įrenginius

Pataisas Seimui pateikė parlamentaras Julius Dautartas. Prognozuojama, kad šį mokestį renkanti ir paskirstanti Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) per metus papildomai gaus 10–15 mln. Lt.

Įstatymo pataisos buvo priimtos 64 Seimo nariams balsavus „už“, trims – „prieš“, dar 12 parlamentarų susilaikė.

Beje, priimant įstatymą balsavime dalyvavo ir keturi Seimo nariai, kurie savo interesų deklaracijoje buvo nurodę, kad gauna išmokas iš autorių teisių gynimo asociacijų – Arūnas Valinskas, Asta Baukutė, Ligitas Kernagis ir Dalia Teišerskytė. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas anksčiau 15min.lt yra sakęs, kad šie parlamentarai nuo balsavimo turėtų nusišalinti.

„Geresnio modelio nėra“

Pataisų šalininkai dėstydami argumentus pabrėžė, kad geresnio būdo, kaip atlyginti autoriams, tiesiog nėra. „Geresnio modelio niekas nei Lietuvoje, nei Europoje nepasiūlė – jo tiesiog nėra“, – sakė Paulius Saudargas.

Konservatorius–krikdemas Valentinas Stundys taip pat tikino, kad šiuo metu Lietuvoje veikia „pakankamai aiški, save pateisinusi sistema“.

„Šis įstatymo pakeitimas kelia įvairių interesų grupių skirtingus požiūrius, tačiau svarstymo eiga Seimo komitetuose labai aiškiai parodė, kad kūrėjų autorinių teisių problema yra ir jie nėra apsaugoti. Mes privalome tokį mechanizmą turėti. Tai, kas galioja dabartiniame įstatyme, yra nuostatos, kurios reglamentuoja kompensacinį atlyginimą senosiomis technologijomis atliekamiems kūrinių kopijavimo tikslams. Šios pataisos nuosekliai tęsia paprastą dalyką – tas pats principas pritaikomas ir naujosioms technologijoms“, – sakė parlamentaras.

Kitas konservatorius–krikdemas Rimantas Jonas Dagys aiškino, kad autoriai „sukuria pridėtinę vertę atminties laikmenoms“. Esą visos atminties laikmenos ir jas turintys įrenginiai yra „techninė priemonė paskleisti pridėtinei vertei – kūrybai“. Todėl jas perkantys vartotojai turėtų susimokėti už gautą pridėtinę vertę.

Neturėjo Vyriausybės išvadų

Tuo metu pataisų oponentai stebėjosi, kodėl jį reikia priimti skubos tvarka.

„Nesuprantu, kodėl reikalinga skubos tvarka. Mes du kartus prašėme Vyriausybės išvadų, Vyriausybė sutiktų jas duoti, bet mes jų taip ir negavome. (...) Manau, galima būtų po svarstymo paprašyti Vyriausybės išvadų. Tikiu, kad daugelis įstatymo pataisų nėra įsiskaitę ir mes priimame jas neturėdami Vyriausybės išvadų“, – sakė parlamentaras Petras Luomanas.

Svarstomose pataisose numatomą kompensavimo mechanizmą autoriams jis vadino nauju mokesčiu, kuris pablogintų sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui.

AGATA nuolat pabrėžia, kad už atminties laikmenas renkami pinigai yra ne mokestis, o „kompensacija autoriams“ už jų kūrinių kopijavimą (beje, tik už legalias kopijas). P.Luomanas mano, kad žodžio „mokestis“ vengiama tikslingai: „Aš manau, kad įstatymo pataisų iniciatoriai sąmoningai painioja sąvokas, kad nereiktų pripažinti, kad toks pinigų rinkimas yra tai nauji mokesčiai. Ar mes už juos? Pagalvokime“

Seimo narys taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje veikianti autorinių mokesčių surinkimo ir paskirstymo sistema yra „apytikrio teisingumo, pasenusi, neefektyvi ir neskaidri“ bei ragino ją apskritai panaikinti kaip nepasiteisinusią.

Kompensuoja niekuo dėti?

Kiti pataisų oponentai ragino ieškoti kitų būdų paremti autorius, o ne rinkti pinigus iš skaitmenines laikmenas perkančių vartotojų, kurie nė nekopijuoja autorių kūrinių.

„Suprantu A.Valinską, nes Valinskienė gražias dainuoja ir jai, tikriausiai, ne už visas dainas yra sumokama. Bet taip pat suprantu antrą pusę, tuos žmones, kurie naudoja laikmenas ir nieko nevagiliauja. (...) Jei valstybė nori įvesti sistemą, kad autoriams būtų atlyginama už jų kūrybą, įveskime fondus, dotacijas, kitas sistemas. Mes dabar norime, kad atlygintų nieko dėti žmonės“, – sakė parlamentaras Kęstutis Masiulis.

Jis ironizuodamas siūlė taip pat apmokestinti popierių, fotojuostas ir kitus daiktus, kuriuose įmanoma „kažką nukopijuoti“.

Gali brangti produkcija

Informacinių technologijų bendrovės prognozuoja, kad renkant papildomas išmokas už atminties laikmenas, jų kainos gali išaugti.

Šiuo metu atlygis autoriams renkamas už vaizdajuostes, garsajuostes, kompaktinius diskus ir kitas „atgyvenusias“ tuščias laikmenas. Be to, remiantis Europos valstybių praktika, apmokestinamos ne tik laikmenos, bet ir įrenginiai, kurie turi atminties įrangą, kuriais galima meno kūrinius tiražuoti ar kopijuoti.

Priėmus pataisas kompensacinis atlygis autoriams bus renkamas už visas parduotas atminties korteles, USB atmintines, asmeninius kompiuterius, išorinius ir vidinius kompiuterių atminties diskus, garso ir vaizdo leistuvus bei televizorius su įrašymo funkcija, mobiliuosius telefonus, namų kino sistemas, muzikos centrus, radijo imtuvus, kopijavimo aparatus ir kitą įrangą.

Atminties laikmenas, atsižvelgiant į jų talpą, siūloma apmokestinti nuo 50 ct iki 15 Lt.

Pvz., už 16–32 gigabaitų (GB) talpos atminties kortelę ar USB raktą bus renkamas 7 Lt mokestis, o už 250–500 GB išorinį standųjį diską – 8 Lt.

Garso ir vaizdo leistuvai (MP3 grotuvai, namų kino sistemos, radijo imtuvai, mobilieji telefonai, televizoriai ir kt.) bus apmokestinti nuo 1,5 Lt iki 40 Lt, atsižvelgiant į tai, kokios talpos atmintį šie įrenginiai turi.

Asmeniniai kompiuteriai bus apmokestinti 20 Lt, kopijavimo aparatai – iki 3 proc. tarifu.