Skaitmeninis kodas: kompiuteris debesyje

Apie ketinimus kurti „Chrome OS“ operacinę sistemą „Google“ paskelbė tik šįmet, o šį mėnesį internete jau buvo nutekintos pirmosios bandomosios „beta“ versijos.

Pati „Chrome“ yra „Google“ sukurta interneto naršyklė. „Chrome OS“ iš esmės yra ta pati naršyklė, tik įjungus kompiuterį ji viena ir pasileidžia. Taip – jokių „Windows“, „Linux“ ar „Mac“ operacinių sistemų, jokių programų, tik naršyklė.

Idėja tikrai nėra visiškai beprotiška. Pavyzdžiui, aš 95 proc. laiko kompiuterį naudoju naršyti internete. Interneto naršykle jau seniai galima ne tik ieškoti informacijos, skaityti naujienas ar tikrinti el. paštą, bet ir klausyti muzikos, žiūrėti filmus, bendrauti su draugais ir t.t.

Aiškus „Chrome OS“ privalumas – ji pasikrauna vos per kelias sekundes ir iškart galima pradėti naršyti. Kitas privalumas – galima visiškai užmiršti kitas programas (net antivirusą), jų naujinimus, suderinamumo problemas, licenzijas... Vienintelis galvos skausmas – stabilus ir greitas interneto ryšys.

„Google“ jau seniai leidžia internete kurti tekstinius dokumentus, prezentacijas ir kt. naudojant „Google Docs“, taigi problemų dėl dokumentų kūrimo neturėtų kilti. Žodynai, žaidimai, nuotraukos, filmai, muzika – pasakykite, ką dar norite veikti su kompiuteriu, ir nurodysiu, kur tai galima rasti internete. Kone viskam užtenka naršyklės.

Mokslininkai vos sukūrus pirmuosius kompiuterius ir sujungus juos į tinklą išsikėlė tikslą sukurti vieną „superkompiuterį“, kurį sudarytų visi pasaulyje esantys kompiuteriai. Tikrai gali būti, kad ateityje tai ir turėsime, o „Google“ šūviai, panašu, skrieja būtent į šią pusę.Tačiau linksmybės baigiasi, kai prireikia... tų pačių programų. Tarkim, redaguoti nuotraukas, „prakarpyti“ vaizdo failą, kurti muziką ir pan. Mat „Chrome OS“ kompiuteryje nelaiko beveik jokių duomenų – viskas kuriama interneto „debesyje“, ten laikoma ir saugoma. Kalbėti apie didelio informacijos kiekio apdorojimą (pavyzdžiui, medaus mėnesio vaizdo medžiagos) neverta. Net Kaune, kur internetas yra vienas greičiausių Europoje.

Kita problema – patikimumas. Aš pats vis dar vengiu naudoti daugumą „Google“ tarnybų vien dėl to, kad prieš akis stovinčiu kompiuteriu pasitikiu kur kas labiau, nei nematomu interneto duomenų „debesiu“. O ką, jei internetas dings? Tarnyba „užlūš“? Į interneto srautą įsilauš programišius? Dokumento reikės ten, kur neturėsiu interneto?

Kai kompiuteris „užlūšta“ ar pats užmirštu išsaugoti failą, bent turiu ant ko pykti, o jei duomenys tiesiog dings kažkur internete – ką tuomet apmėtyti akmenimis?

Galima ginčytis ir dėl pačios „Chrome“ naršyklės patogumo, saugumo bei greičio.

Jau nekalbu apie tai, jog „Chrome OS“ kūrėjai užmiršo įdiegti išjungimo mygtuką... ar bent aš jo niekur neradau. Neradau ir lietuviško raidyno, turėjau problemų su garso plokšte, failų negalima išsaugoti kompiuteryje. Net jei šias, pavadinkime, smulkmenas „Google“ dar gali ištaisyti savojoje „Chrome OS“, paties interneto ryšio bei tarnybų patikimumas lieka kur kas opesnė problema.

Tačiau potencialą „Chrome OS“ tikrai turi, ir nemenką. Juk mokslininkai vos sukūrus pirmuosius kompiuterius ir sujungus juos į tinklą išsikėlė tikslą sukurti vieną „superkompiuterį“, kurį sudarytų visi pasaulyje esantys kompiuteriai. Tikrai gali būti, kad ateityje tai ir turėsime, o „Google“ šūviai, panašu, skrieja būtent į šią pusę.

Kalbama, kad „Chrome OS“ pasaulį oficialiai išvys jau kitąmet. Tai bus visiškai nemokama, atvirojo kodo sistema, skirta daugiausia silpnesniems nešiojamiesiems kompiuteriams.
Na, jei liks tokia, kokia yra šiuo metu, teks ją nurašyti, tačiau jei su ja bus daug ir intensyviai dirbama, visai gali būti, kad „Windows 7“ šlovė paskęs „Chrome OS“ spinduliuose.

Žiūrėkite „Chrome OS“ pristatymo klipą:

Spaudžiu ranką: Veidaknyge.lt

Visai neseniai interneto platybes papildė tinklalapis Veidaknyge.lt, kuris (bent kol kas) yra daugiau techninis visiškai paprastos idėjos įgyvendinimas. Tinklalapis skaičiuoja ir kasdien išrikiuoja socialinio tinklo „Facebook“ viešųjų profilių statistiką. Ją galima rikiuoti pagal gerbėjų skaičių, pokytį ar kategoriją, taip pat ieškoti konkrečių profilių statistikos. Ir, pavyzdžiui, palyginti, kiek gerbėjų turi D.Kedys, D.Grybauskaitė ir šuniukas Rudis (arba Pipiras, amžiną jam atilsį). Paklausite, kas iš to? O koks gyvenimo tikslas?