Skaitmeninis kodas: Tinklalapių blokavimo būdus siūlę IT specialistai sutinka, kad tai neįmanoma

Užsienio lažybų bendrovių svetaines Lietuvoje siekiantys uždrausti mūsų šalies lažybininkai praėjusią savaitę šventė nedidelę pergalę: Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad interneto paslaugų tiekėjai (IPT) privalo vykdyti šių svetainių blokavimą. Tačiau IPT prašymą paaiškinti, kokiomis priemonėmis tai derėtų atlikti, teismas atmetė. Šį sprendimą tiekėjai skųs aukštesnės instancijos teismui.

Mat IPT specialistai teigia nežiną būdo, kaip efektyviai užblokuoti užsienio serveriuose esančias svetaines.

Lietuvos lažybų bendrovės tikina, kad tai įmanoma. Ir mojuoja „nepriklausomų IT specialistų išvada“, kuri esą patvirtina, kad „techninės galimybės leidžia uždrausti prieigas“ prie užsienio lažybų tinklalapių.

Tačiau šią išvadą parengusi bendrovė „Informacijos saugumo agentūra“ (ISA) ne tik pripažįsta, kad užblokuoti interneto svetainių neįmanoma, bet ir pati siūlo paslaugas, kurios leidžia „apeiti“ siūlomus ribojimus.

Sudarytų trikdžius

ISA lažybininkams parengtose išvadose iš esmės siūlė du blokavimo būdus. Pirmasis – vartotojų užklausų nukreipimas į vietinį kompiuterio IP adresą, pasitelkus domenų vardų struktūros (DNS) tarnybines stotis. Šios stotys keičia vartotojų įvestus „raidinius“ svetainių adresus (pvz., Puslapis.lt) į skaitinius IP adresus, o pagal jį atrandama ieškoma svetainė.

Kitas išvadoje pateikiamas būdas – IPT maršrutizatoriuose taisyklėmis drausti tam tikras svetaines, pagal tinklalapių vardų sritis.

Iš principo užblokuoti interneto neįmanoma, o tik sudaryti tam tikrus trikdžius, kad standartiškai naudojantis internetu nebūtų pasiekiami IP adresai, – teigė Š.Grigaliūnas.Ta pati ISA vartotojams siūlo tokias paslaugas, kaip saugų naršymą per virtualaus tinklo (VPN) vartus ar prisijungimą prie vadinamojo TOR tinklo. Iš esmės abi šios paslaugos skirtos užtikrinti anoniminį naršymą internete, t.y. aplankytos svetainės nemato tikrojo vartotojo IP adreso, kuris leistų jį identifikuoti. Tačiau jos veikia skirtingomis technologijomis: TOR tinkle IP adresas keičiamas kaskart jungiantis prie kitos svetainės, o VPN atveju išorei rodomas tarnybinės stoties IP adresas.

Kadangi duomenys keliauja šifruotu „tuneliu“, net IPT negali matyti tikslių ryšio seansų ir siųstų užklausų.

ISA direktorius Šarūnas Grigaliūnas teigia, jog paslaugų kaina priklauso nuo interneto ryšio pralaidumo: abi šios paslaugos 128 kilobitų sparta kainuoja 99 Lt per mėnesį, dvigubėjant pralaidumui atitinkamai kyla ir kaina.

„Paprastai jos naudojamos įvairiuose forumuose, kai žmogus nori perskaityti informaciją, bet nenori būti identifikuotas“, – sakė Š.Grigaliūnas.

ISA direktorius patvirtino, kad šias paslaugas užsisakę vartotojai galėtų apsilankyti svetainėse, kurios būtų „užblokuotos“ jų siūlomais būdais. „Mes nesakėme „užblokuoti“. Vienareikšmiškai, užblokuoti tinklalapių neįmanoma. Vienas tiekėjas gali blokuoti, tačiau kitas pateikia išėjimą ir per jį jau galima patekti. Iš principo užblokuoti interneto neįmanoma, o tik sudaryti tam tikrus trikdžius, kad standartiškai naudojantis internetu nebūtų pasiekiami IP adresai“, – teigė Š.Grigaliūnas.

Tiesa, lažybų svetainių atveju TOR tinklas neduotų naudos. Mat kaskart jungiantis prie svetainės jai būtų rodomas vis kitas IP adresas, o sistema tai identifikuotų kaip blogą prisijungimą, todėl atlikti statymo būtų neįmanoma. „Bet VPN vartai padėtų. Jei VPN tarnybinė stotis yra kokiame nors Singapūre, o šioje šalyje prieiga nedraudžiama, puslapis atsidarytų“, – patvirtino ISA direktorius.

Pasak Š.Grigaliūno, naudodamas papildomas paslaugas bet kuris vartotojas galėtų pasiekti svetaines, kurių prieiga yra ribojama. „Mums klausimas buvo dėl uždraudimo esamomis priemonėmis iš esamų Lietuvos tiekėjų. Tą ir paaiškinome“, – teigė jis.

Išnaudotų verslas

Kitos IT bendrovės „Blue Bridge“ atstovas Sigitas Bičiūnas taip pat patvirtino, kad svetainių blokavimui „visiškai neapeinamo būdo nėra“. Pasiekti blokuojamas svetaines būtų galima ne tik naudojant TOR, VPN paslaugas, bet ir per tarpinį (angl. proxy) serverį bei kitais būdais.

„Įprastai žmonės tokių paslaugų neperka, nes dažniausiai analogiškos paslaugos internete yra teikiamos nemokamai“, – teigė „Blue Bridge“ Tinklų ir apsaugos sprendimų skyriaus vadovas.

Techniškai svetainių blokavimas yra įmanomas tik tuomet, kai yra kontroliuojami galutinių vartotojų kompiuteriai, tačiau demokratiškose šalyse IPT tokių teisių neturi.

„Geriausi pavyzdžiai yra Kinija ir Egiptas. Kinija yra įdėjusi ypač didelius finansinius ir žmogiškus resursus, tačiau norimo rezultato 100 proc. užtikrinti nepavyksta. Egiptas ėmėsi ypač drastiškų priemonių – antžeminio interneto išjungimo, interneto išėjimo į užsienį išjungimo, tačiau norimo rezultato pasiekti taip pat nepavyko. Vienas iš apėjimo kelių yra palydovinio ryšio panaudojimas“, – pastebėjo S.Bičiūnas.

„Lietuva yra globaliame ir atvirame tinkle, todėl visiškas užsienio svetainių ribojimas yra neįmanomas, o bandymai tai daryti neišvengiamai blogins paslaugų kokybę visiems interneto vartotojams“, – sakė TEO LT atstovas Darius Didžgalvis.

Telekomunikacijų bendrovė TEO LT prieigos ribojimus vadina interneto cenzūra, kurią bandoma įgyvendinti „interneto paslaugų tiekėjų rankomis“. TEO LT tinklo technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis pastebi, kad dauguma vartotojų be vargo „apeitų“ ribojimus, o tiems, kurie nesugebėtų to patys padaryti, pagelbėtų verslininkai.

„Pasaulinė patirtis rodo, kad ėmusis kokių nors interneto paslaugų ribojimų, netrukus atsiranda paslaugų teikėjų, kurie už nedidelį mokestį visą turinį nukreipia per savo serverius ar kitais būdais leidžia juos „apeiti“. Lietuvos atveju tikėtinas rezultatas būtų, pvz., Latvijos paslaugų teikėjų paslauga, leidžianti Lietuvos vartotojų duomenų srautą užkoduoti ir nukreipti į kaimyninę valstybę. Tokiu paprastu būdu ribojimai būtų apeiti“, – sakė D.Didžgalvis.

Jis pridūrė, kad bet kokiems blokavimams prieštarauja pats interneto veikimo principas – vienoje tinklo vietoje nutrūkus ryšiui ar sukūrus užkardą, duomenys gali būti perduodami kitu keliu.

„Šiandieniniame internete vartotojas internete naršo ne vien įrašydamas svetainės adresą. Sugalvota įvairių informacijos pateikimo būdų – per reklamą, socialinius tinklus, paieškos sistemas, vaizdo įrašų talpinimo portalus“, – teigė TEO LT atstovas.