Analitikai įspėja Vyriausybę: atiduoti „Klaipėdos naftos“ nevalia

Nors „PKN Orlen“ vadovas Krystianas Pateris penktadienį susitikęs su Seimo pirmininke Irena Degutiene neigė vis netylančias kalbas apie galimą „Orlen Lietuvos“ pardavimą Rusijai, kiek anksčiau šios šalies ministras pirmininkas Vladimiras Putinas prezidentei Daliai Grybauskaitei šiuos gandus patvirtino.

Ekonomikos analitikai kol kas nedrįsta spėlioti, kuo baigsis šios spekuliacijos, tačiau įžvelgia, kad ekonominių priežasčių, dėl kurių lenkai gali parduoti bendrovę „Orlen Lietuva“, yra. Taip pat esą visiškai aišku ir tai, kodėl lenkai taikosi į „Klaipėdos naftą“.

„Tik kol kas viskas vyksta tokiu lygmeniu, kad neva bendrovę „Orlen Lietuva“ parduodanti pusė negali patvirtinti, jog ji tikrai derasi su pirkėjais. Kalbam visi tariamąja nuosaka ir nežinom, kas iš tikrųjų vyksta“, – naujienų portalui 15min.lt sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Kodėl lenkai galėtų parduoti

„DnB Nord“ banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio teigimu, priežastys, dėl kurių „PKN Orlen“ galėtų parduoti bendrovę „Orlen Lietuva“ ar jos akcijų dalį rusams, egzistuoja. „Tam tikros ekonominės priežastys, kad dalį akcijų ar net visą įmonę gali įsigyti koks nors Rusijos koncernas, yra, nes jie (rusai – aut. past.) valdo žaliavos tiekimą ir naftotiekius. Jeigu jie nusipirktų gamyklą, pigiau tiektų žaliavą ir, aišku, įmonės rentabilumas padidėtų“, – aiškino R.Rudzkis.

„Orlen Lietuva“ pelningumas padidėtų, jeigu būtų atnaujintas žaliavos tiekimas naftotiekiu „Družba“, tačiau mažai tikėtina, kad rusai atnaujins tiekimą naftotiekiu negavę bent dalies įmonės akcijų.Jis priminė, kad tuomet, kai lenkai pirko „Mažeikių naftą“, ji dirbo pelningai. „Šiuo metu pasaulyje yra krizė, degalų suvartojama mažiau, jie santykinai, galima sakyti, atpigę, o bendrovės pajėgumas tai nesumažėja“, – kalbėjo analitikas. Tai, jo teigimu, reiškia, kad „Orlen Lietuva“, žaliavą įsivežanti tanklaiviais, lyginant su kitomis tokio tipo gamyklomis kurą gamina brangiau. Tai esą jos pelningumą padaro labai menką.

R.Rudzkio teigimu, bendrovės „Orlen Lietuva“ pelningumas padidėtų, jeigu būtų atnaujintas žaliavos tiekimas naftotiekiu „Družba“. Tačiau jis pridėjo, kad mažai tikėtina, jog rusai atnaujins tiekimą naftotiekiu negavę bent dalies įmonės akcijų. „Tada, tokiai gamyklai atsiranda interesas ieškoti kažkokių sprendimų. Bet aš nesakau, kad jie būtinai parduos“, – svarstė R.Rudzkis. Esą „PKN Orlen“ nebūtų itin naudinga gauti konkurentą šiame regione.

Rusai pirktų politiniais tikslais

„Man ne tiek neramu dėl „Orlen Lietuvos“ kaip nacionalinio saugumo objekto likimo, kiek dėl „Orlen Lietuvos“ kaip didelės ir nepaprastai reikšmingos Šiaurės Vakarų regiono įmonės likimo. Kaip ten bebūtų Lenkija yra NATO ir Europos Sąjungos narė ir jos noras investuoti į „Orlen Lietuvą“, tikiu, yra grįstas ekonominiais argumentais“, – kalbėjo G.Nausėda.

Esą Rusijos investuotojams čia rūpi ne tik ekonominiai argumentai – iškilus reikalui, investicija į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą Rusija galėtų pasinaudoti kokiems nors politiniams tikslams pasiekti. „Tai ne vient tik baimė, kad Lietuva liks be benzino ar kito kuro. Mūsų didžiajai kaimynei ši gamykla yra labai mažas objektas. Ją galima valdyti be didelių nuostolių ir pasinaudoti vienokiems ar kitokiems tikslams“, – aiškino ekonomistas.

Tačiau, anot R.Rudzkio, labai baimintis, kad „Orlen Lietuva“ galėtų atitekti kokiai nors Rusijos bendrovei, kurią valdo Kremlius, neverta. „Prisibijoma, kad bus politinis spaudimas. Bet jei bus nupirkta tik „Orlen Lietuva“, tai nebus galimybės daryti jokio spaudimo. Kur čia paspausi? Naftos nepardavinėsi? Tai pats save nuskriausi, nes bus importuojama per terminalą, ir viskas“, – dėstė analitikas.

Įprastas derybų žaidimas

Tačiau G.Nausėda neatmetė ir kito varianto – esą galimo „Orlen Lietuvos“ pardavimo rusams argumentas atsirado tam, kad būtų galima pastiprinti derybas dėl „Klaipėdos naftos“. „Aš to neatmesčiau. Tai yra visiškai normalus derybinis žaidimas, nieko naujo šitam senam pasauly“, – kalbėjo pašnekovas.

R.Rudzkis paaiškino, kad „PKN Orlen“ domisi „Klaipėdos nafta“, nes ieško būtų, kaip pigiau transportuoti savo produkciją. „Jiems pigiausia transportuoti būtų nutiesus produktotiekį iki „Klaipėdos naftos“ ir po to per „Klaipėdos naftą“ parduoti. Bet norint tokį naftotiekį nutiesti, reikia būti tikram, kad turėsi geras sutartis su „Klaipėdos nafta“ tokiam pardavimui“, – samprotavo R.Rudzkis.

Tačiau, pasak analitiko, jeigu „Klaipėdos nafta“ sugalvotų pernelyg padidinti kainas, šis dalykas lenkams pasidarytų nepelningas. Esą būtent todėl yra logiška, kad prieš tiesdami naftotiekį lenkai nori gauti „Klaipėdos naftos“ kontrolę ir užsitikrinti ateitį.

„Klaipėdos naftos“ atiduoti negalima

Vis dėlto, R.Rudzkis griežtai patikino, kad „Klaipėdos naftos“ atiduoti Lenkijos koncernui „PKN Orlen“ negalima. „Lietuvai nebekontroliuoti naftos produktų importo, manau, būtų klaida. Tada mes jau priklausytume nuo „PKN Orlen“ malonės. Nenoriu užsiimti spekuliacijoms, bet „Klaipėdos nafta“ yra labai strateginė įmonė – galimybė užsitikrinti konkurenciją“, – aiškino R.Rudzkis.

Anot jo, „Klaipėdos naftos“ buvimas Lietuvai reiškia galimybę importuoti kito gamintojo kurą, kas ir sudaro konkurenciją lenkams. Esą jei šie nuspręstų pernelyg padidinti kainas, labiau apsimokėtų importuoti kurą per „Klaipėdos naftą“. „Beje, „Lukoil“ tai ir daro. Kadaise ten importavo ir „Neste“, ir „Statoil“ kažkada vežė“, – kalbėjo R.Rudzkis.

Taip pat jis pridėjo, kad jei „PKN Orlen“ įsigytų „Klaipėdos naftą“, o ateityje dėl kokių nors priežasčių būtų priversta parduoti abi bendroves ir į rusų rankas patektų visas kompleksas, šie turėtų didesnes galimybes daryti tam tikrą politinį spaudimą. „Tada jau būtų nejauku. Aš nesakau, žinoma, kad rusai darytų tą spaudimą. Gal čia tik baimės akys didelės“, – samprotavo analitikas.