m.15min.lt (
Bankų streso testai – ką jie reiškia Lietuvai?
Autorius:
Violeta Klyvienė, Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims / 15min.lt
Redakcijos archyvo nuotr. / Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė
Siekiant padidinti reikalavimus bankams, dar praėjusiais metais buvo nuspręsta juos testuoti daug griežtesniais ir išsamesniais streso testais. Paskutiniai Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (CEBS) atlikti Europos Sąjungos (ES) bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai daugiau ar mažiau atitiko rinkos lūkesčius: 16 iš 90 bankų atsidūrė pavojingoje situacijoje, aštuoni bankai – penki Ispanijos ir po du Graikijos bei Austrijos – neišlaikė streso testų.
Atspariausi dideliems ekonominiams ir finansiniams sukrėtimams yra Šiaurės Europos šalių bankai. Dešimt jų, dalyvaujančių testavime, pasirodė neblogai, tad galima teigti, kad Šiaurės Europos šalių bankai yra patvaresni ir atsparesni stresui nei vidutinis Europos bankas. Net dvigubai padidinus neigiamą „streso poveikį“, jie atsilaiko prieš nepalankiausius scenarijus.
Nors šio testo rezultatai padėjo nustatyti Europos bankų sektoriaus „temperatūrą“ ir pašalinti iš rinkų tam tikrą netikrumą, sprendžiant Europos skolų krizės problemas, vis dar yra daug nežinomųjų.
Testų neišlaikiusiems bankams jokios sankcijos nėra numatytos, tačiau panašu, kad Europos Komisija pritarė reikalavimų bankų kapitalui ir likvidumo griežtinimui. Esminis pastarųjų griežtinimų tikslas yra užtikrinti, kad, ištikus kitai krizei, nereikėtų bankų gelbėti mokesčių mokėtojų lėšomis. Siekiant užtikrinti ilgalaikį bankinės sistemos stabilumą, bus griežtinami kapitalo ir likvidumo reikalavimai.
Komisijos siūlymu vadinamieji Bazelio III reikalavimai bus perkelti į ES įstatymų bazę. Tai leistų tiek kokybiškai, tiek ir kiekybiškai pagerinti bankų sistemos kapitalo bazę, o vadinamojo „kapitalo buferio“ sudarymas sumažintų bankų priklausomybę nuo ciklinių ekonomikos svyravimų.Esminis pastarųjų griežtinimų tikslas yra užtikrinti, kad, ištikus kitai krizei, nereikėtų bankų gelbėti mokesčių mokėtojų lėšomis.
Brangs paskolos
Kaip šios naujienos gali būti vertinamos žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos? Visų pirma galime džiaugtis, kad Lietuvoje nėra testų neišlaikiusių bankų padalinių. Kitas aspektas - į mūsų bankinę sistemą yra investavę būtent Šiaurės Europos regiono bankai, sėkmingiausiai išlaikę testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Tačiau galvojant apie bankinės rinkos raidos perspektyvas, būtina įvertinti ir tai, kad dėl griežtesnių reikalavimų bankų paskolos brangs.
Ekspertų vertinimu, kapitalo rodiklio padidėjimas 1 procentu sumažins paskolų augimą 1,5 proc., 15 bazinių punktų padidins paskolų maržas, o tai galiausiai lems apie 0,2/0,3 proc. BVP augimo nuostolį.
Ar bankas tai kažkokia problema man atdodo kad jis turi akcininkus kurie neša visa atsakomybe padarytus nusikaltimus//////