Ekologiškas gyvenimo būdas: ar mes nepermokame už sveikesnį maistą?

Naujausias Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuotas tyrimas, kurį atliko Didžiosios Britanijos Niukastlo universiteto profesorius ir mikrobiologijos daktaras Carlo Leifertas, patvirtino, kad ekologiško maisto biologinė vertė, priklausomai nuo produktų, yra didesnė nuo 40 iki 80 proc.

Galėtume daryti išvadą, kad ekologiškas maistas turėtų būtų atitinkamai tiek pat brangesnis. Tačiau, palyginę ekologiškų produktų krepšelį su įprastiniu Lietuvoje, matome, kad už sveikesnį maistą mokame beveik 89 proc. daugiau.

Už ekologišką maistą permokame?

Kaip rodo Statistikos departamento bei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys, ekologiškos morkos, lyginant su paprastomis, yra beveik 400 proc. brangesnės, svogūnai – 218 proc. Ekologiškos bulvės už įprastines kainuoja 90 proc., o ekologiški kopūstai - 38 proc. daugiau.  Ekologiškas fermentinis sūris kainuoja daugiau nei 100 proc. brangiau, kiek mažiau skiriasi ekologiško pieno litro kaina – 68 proc., panašiai kaip ir jogurto indelis – 69 proc.

Pusės kilogramo ekologiškos grietinės indelis už paprastą yra brangesnis beveik 44 procentais. Duonos kilogramas iš ekologiškų grūdų, priklausomai nuo rūšies, kainuoja nuo 23 proc. (batonas) iki 95 proc. (balta duona) daugiau už analogiškus gaminius be ekologiško sertifikato.

Išimtinai teoriškai žvelgdami į ekologiškų produktų kainas Lietuvoje ir lygindami jas su mokslininkų nustatytais biologinės vertės privalumais, matome, kad gauta nauda yra mažesnė už sumokėtą kainą. Vadinasi, už ekologišką maistą mes permokame. Žinoma, tai yra tik apytikslis lyginimas, išsamiai statistinei analizei reikėtų gilesnio tyrimo. Tačiau iš vartotojo pusės vertinant išlaidas, skirtumas akivaizdus.

Naudos nepaneigsi

Žiūrint tik į pirminę ekologiško gyvenimo kainą, ji yra gerokai didesnė. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vartojant ekologiškus maisto produktus greičiau pasisotinama, nereikia tiek įvairių priedų. Be to, sveikesnių produktų ir nekenksmingos buitinės chemijos naudojimas sudaro prielaidas sumažinti išlaidas sveikatos apsaugai ir poveikį aplinkai. Ilguoju laikotarpiu, ir nuosekliai laikantis pasirinkto gyvenimo būdo, tai gali tapti tikrai geru sveikatos draudimu ateityje.

Anksčiau naudotą žodį „abrakadabra“ dabar neretai keičia „bio“ ar „eko“ ir už jų slypi ne tik nauda, bet ir rinkodara.

Visgi keičiant gyvenimo būdą ir įpročius, skubėjimas nėra naudingas. Jei apsisprendėte, kad jau metas tokiems ekologiškiems pokyčiams, eikite apgalvotai ir pamažu. Taip ir juos sėkmingiau įgyvendinsite, ir piniginės taip greitai neištuštinsite. Nes anksčiau naudotą žodį „abrakadabra“ dabar neretai keičia „bio“ ar „eko“ ir už jų slypi ne tik nauda, bet ir paprasčiausia rinkodara.

Sveikiau ir pigiau maitintis galima įsigyjant maisto produktų tiesiogiai iš ūkininkų, perkant sezonines daržoves ar auginant jas patiems. Reguliariai perkantys ekologiškus produktus, o visų pirma buitinės chemijos ir kosmetikos priemones, jau seniai pastebėjo, kad tie patys produktai Lietuvoje kainuoja gerokai daugiau nei užsienyje. Ne vienas sutaupo apsipirkdamas dar pigiau iš specializuotų tarptautinių interneto parduotuvių.

Ekologiška gyvensena – ne vien produktai

Svarbu atminti, kad ekologiška gyvensena susijusi ne tik su tuo, kokius maisto produktus renkatės, bet ir kitais vartojimo ar transporto įpročiais. Tai ne pavieniai veiksmai, o gyvenimo būdas. Tad jei ekologiškos duonos nusipirksite tik kartą per mėnesį, o likusias 30 dienų valgysite įprastą, esminių pokyčių galite pernelyg nesitikėti: taip nei planeta taps švaresnė, nei kūnas sveikesnis. Bet piniginė gali patuštėti. Jei pirkdamas ekologišką prekę pagalvojate apie tai, ar galite sau ją leisti, tai – ženklas, kad turite įvertinti savo situaciją: galbūt bus geriau, jei tuos atliekančius centus nuo duonos ar tai, ką sutaupėte nepirkdami dvigubai brangesnio pieno, dar pasitaupysite.

Ekologiškų ir įprastų maisto produktų kainų palyginimas, 2010-2011 m.

Kainas palygino „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, remdamasis Statistikos departamento ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis.

Daugiau informacijos apie asmeninius finansus, rasite www.swedbank.lt/manofinansai.