Kam priklauso šeimos galvos titulas?

Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, jog šeimos galva turėtų būti už šeimos finansus atsakingas vyras, o moteris – daugiau laiko skirti namų židinio kurstymui ir rūpinimuisi vaikais. Esą taip ir namai turtingesni, ir šeimos gyvenimas laimingesnis. Kai kuriais atvejais tam ir įrodymų galima rasti. Štai ir 2008 m. Statistikos departamento atlikto Namų ūkių biudžetų tyrimo duomenys rodo, jog tose šeimose, kurių galva laikytina moteris (t.y. ji uždirba daugiau nei vyras), vienam namų ūkio nariui per mėnesį teko 794,7 Lt.

Tai beveik pusantro šimto mažiau nei tose šeimose, kurių galva dėl didesnio įnašo į bendrą šeimos biudžeto katilą yra vyras. Be to, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, vyrai linkę prisiimti kur kas daugiau atsakomybės dėl to katilo pildymo arba bent jau jo priežiūros: papildomų aktyvių debetinių mokėjimo kortelių moterims prie vyro sąskaitos yra išduota kone keturiskart daugiau nei vyrams prie moters sąskaitos. Taigi, bent kol kas visi finansiniai argumentai dėl valdžios šeimoje atidavimo – vyrų naudai.

Nauji finansiniai iššūkiai – nauji lyderiai

Pernai „Baltijos tyrimai“ Moterų informacijos centro, rengusio tyrimą „Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje“, užsakymu atliko gyventojų apklausą apie moterų ir vyrų padėties pokyčius įvairiose srityse. Paaiškėjo, jog galutinį sprendimą dėl šeimos biudžeto tvarkymo sutuoktiniai priima kartu, tačiau kasdieniai pirkiniai vis tiek išlieka tarp moterims tenkančių buities darbų.

Didėjančios vartojimo ir kitos išlaidos moteris verčia būti atsakingas užvis didesnes pinigų sumas ir protingą jų panaudojimą. Tai reikalauja ne tik nemažai laiko ieškant pigesnių prekių, bet ir vis daugiau žinių apie tinkamą šių lėšų panaudojimą, kad neatsitiktų taip, jog, pavyzdžiui, visos šeimos maitinimuisi skirti pinigai baigsis mėnesiui dar nė neįpusėjus. Kaip žinia, trims ketvirtadaliams šalies gyventojų, taigi ir jų šeimų, pagrindinės ir dažnai vienintelės pajamos yra darbovietėje gaunamas atlyginimas.

Moterys vis dar uždirba mažiau

Nesunku įsivaizduoti, kokią įtaką bet kurio iš sutuoktinių atlyginimo sumažėjimas ar jo netekimas padaro visai šeimai. Statistikos duomenimis remiantis, skaudesnis paprastai – vyro atlyginimo netekimas, mat moterys Lietuvoje uždirba beveik 20 proc. mažiau nei vyrai. Tačiau šiandien į akis krinta tai, kad, nors moterų Lietuvoje beveik 15 proc. daugiau negu vyrų, bedarbių vyrų yra net 38 proc. daugiau nei moterų.

Jie sudaro 58 proc. visų darbo neturinčių asmenų, o nedarbas tarp jų, jau dabar siekiantis 15,5 proc., auga greičiau nei tarp moterų (bedarbės sudaro 11,2 proc. darbingo amžiaus šalies moterų). Labiausiai tikėtina tokių procesų priežastis yra ta, kad vyrų yra kur kas daugiau tarp darbininkų, techninių darbuotojų, o moterų – tarp specialistų, tarnautojų. Ne paslaptis, jog krizė pirmiausia kirto pramonei ir statyboms, taip bedarbiais palikdama armijas stipriosios lyties atstovų ir labai skaudžiai apkarpydama didelės dalies Lietuvos šeimų biudžetus.

Tokie sukrėtimai neabejotinai yra viena iš priežasčių, kodėl keičiasi šeimos modelio pasirinkimas. Minėto vyrų ir moterų padėties visuomenėje tyrimo duomenimis, 70 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už tai, kad dirbtų ne tik vyras, bet ir žmona, kad jie abu kartu rūpintųsi namais ir vaikais (dar visai neseniai dauguma galvojo, jog dirbti turėtų tik vyras).

Na, o šį sausį „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu RAIT atliktas namų ūkio išlaidų tvarkymo tyrimas parodė, jog du trečdaliai poroje gyvenančių žmonių visas savo pajamas sudeda į „vieną katilą“, iš kurio apmoka visas sąskaitas bei kitas išlaidas. Taigi, daugumos valdymas Lietuvos šeimose šaknis įleidęs kur kas tvirčiau nei vyro ar žmonos autokratija, o visos karūnos greičiausiai dulka lentynose, kur joms ir vieta.