Kiek šiemet kainuos Kalėdos?

Konsultacijų bendrovės „Deloitte“ duomenimis, didžiausi Europos išlaidūnai airiai vaišių stalui ir dovanoms ruošiasi skirti per 3255 Lt, o statistinis europietis Kūčių ir Kalėdų stalui atseikės 570 Lt, dovanoms - 1222 Lt, šventinio laikotarpio pramogoms ir renginiams dar 224 Lt. 

Nieko keisto, Lietuvos namų ūkių šventinio laikotarpio išlaidos bus kur kas kuklesnės, tačiau verta pasidžiaugti - adekvačios esamai finansinei situacijai. Be to, pastebimą tendenciją, jog šventinės išlaidos nebe mažinamos, o kai kuriais atvejais net ir šiek tiek didinamos, galima laikyti tam tikru namų ūkių finansinio stabilumo ženklu.

Net 71 proc. apklaustų namų ūkių nurodė, kad šventiniams pirkiniams išleis tiek pat arba daugiau nei praėjusiais metais. Vadinasi, nesistengsime švęsti lyg būdami turtingesni nei esame, išmokome realiai įvertinti, kiek ir kam galime išlaidauti.

Kaime ir mieste kišenės skiriasi 

Kalbant apie konkrečias sumas, išaiškėjo, kad trečdalis šalies namų ūkių vidutiniškai Kūčių ir Kalėdų vaišėms išleis nuo 101 Lt iki 200 Lt, o kalėdinėms dovanoms ir sveikinimams atseikės dar iki 100 Lt. Daug tai ar mažai? Atsakymas didele dalimi priklauso nuo gaunamų pajamų. O jos labiausiai skiriasi didžiuosiuose miestuose bei kaimo vietovėse.

Trečdalis šalies namų ūkių vidutiniškai Kūčių ir Kalėdų vaišėms išleis nuo 101 Lt iki 200 Lt, o kalėdinėms dovanoms ir sveikinimams atseikės dar iki 100 Lt.

Ne veltui tyrimas parodė, jog dovanos šiemet bus kukliausios būtent rajonų centrų ir kaimiškų vietovių gyventojams, o miestiečiai savo ruožtu ketina pinigines praverti plačiau. Šventiniams pirkiniams išleisti daugiau nei pernai planuoja beveik penktadalis didžiųjų miestų gyventojų, tuo tarpu regionuose paišlaidauti pasiryžusių skaičius mažesnis net iki dviejų kartų.

Didėjančios finansinės atskirties tarp miesto ir kaimo ženklai pastebimi jau ne pirmo tyrimo metu. Pavyzdžiui, rudenį Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas namų ūkių situacijos ir finansinių įsipareigojimų tyrimas atskleidė, jog penkiuose didžiuosiuose miestuose blogiau nei vidutiniškai savo gyvenimo lygį vertinančių sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu. Pagrindo optimizmui miestiečiams suteikė sumažėjęs nedarbas bei šiek tiek išaugusios vidutinės pajamos.

Taupyti įprato ne visi

Nepaisant skirtingų kišenių gylių, miestiečiai, rajonų centrų ir kaimo vietovių namų ūkiai turi ir panašumų. O tiksliau, tapačių ydų, kurių sumažinimas arba visiškas atsikratymas gali padėti išvengti nemažos dalies finansinių problemų. Ir miestiečius, ir kaimo gyventojus sieja kaupimo bei planavimo įpročių stoka. Tyrimas rodo, kad beveik pusė šalies gyventojų šventinėms išlaidoms iš anksto netaupo, o dar trečdalis lėšas pradeda kaupti likus tik mėnesiui iki švenčių.

Kokia to grėsmė? Gruodį išauga beveik visos namų ūkių išlaidų eilutės - daugiausiai atseikėti tenka būsto šildymui, elektrai, sveikatos priežiūrai ir kitoms reikmėms - tad kiekvienas litas tampa brangus. Nesuplanavus šventinių išlaidų, perkama spontaniškai, o taip elgiantis šventiniam stalui ir dovanoms numatytos sumos gali išaugti. Tačiau žiema ir išlaidos Kalėdomis juk nesibaigia.

Šventinis biudžetas

Iki Kalėdų likus mažiau nei savaitei, šventiniams pirkiniams reikiamą sumą sukaupti sudėtinga, bet dar galima šį bei tą nuveikti, kad neišleistumėte daugiau nei galite sau leisti. Geriausia prevencinė priemonė – šventinis biudžetas, kuriame aiškiai numatyta, kiek žmonių gaus dovanas, kokios vertės ir, jei įmanoma, kokius daiktus ar paslaugas konkrečiai. Pravartus ir išankstinis šventinis valgiaraštis.

Pirkdami maisto produktus pagal sąrašą, būsite tikri, kad į krepšelį nepateks spontaniški pirkiniai, kurių dalį po švenčių teks išmesti. Smagaus Jums laukimo ir jaukių švenčių.

Daugiau apie asmeninius finansus skaitykite https://www.manofinansai.lt/.