Lietuvių vartojimo paradoksai 2011-aisiais: „auganti ekonomika“ kelia dvejonių

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas, palyginus praėjusių ir šių metų trečiuosius ketvirčius, augo daugiau nei 10 proc. ir šis augimas buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Augantis vartojimas – ekonomikos augimo ir namų ūkių finansinės padėties gerėjimo ženklas, todėl būtų galima džiūgauti, jei ne vienas paradoksas, keliantis tam tikrų dvejonių.

Analizuojamu laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis padidėjo tik 1,5 proc., be to, šį nedidelį augimą visiškai užgožė 4,5 proc. kainų augimas. Tad pagrįstai kyla klausimas, kokiomis lėšomis gyventojai finansavo išaugusį vartojimą?

Visų pirma, situaciją galima bandyti paaiškinti tuo, jog vidutinis darbo užmokestis neatspindi realiai disponuojamų pajamų namų ūkiuose. Tai patvirtina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu rugsėjo – spalio mėnesiais atliktas namų ūkių finansinės situacijos ir finansinių įsipareigojimų tyrimas. Jo duomenimis, nepaisant to, jog vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje nepadidėjo nei 2 proc., disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui per metus išaugo daugiau nei dešimtadaliu.

Emigrantų injekcijos

Vieną iš pagrindinių tokių pajamų šaltinių lėmė emigracija. Dalis tautiečių, gyvenančių ir dirbančių svetur, siunčia savo uždarbį tėvynėje likusiems giminaičiams, o didėjant emigravusiųjų skaičiui, auga ir perlaidų iš užsienio dalis. Šiemet jų vertė perkopė 4 proc. nuo BVP. Tačiau, nepaisant to, jog emigrantų finansinis indėlis papildant Lietuvoje likusių gyventojų biudžetus yra didelis, tikėtina, kad artimiausiu metu jis nebeaugs dėl kitų šalių ekonomikų lėtėjimo.

Dalis tautiečių, gyvenančių ir dirbančių svetur, siunčia savo uždarbį tėvynėje likusiems giminaičiams, o didėjant emigravusiųjų skaičiui, auga ir perlaidų iš užsienio dalis.

Pajamų pokyčius taip pat lėmė nedarbo mažėjimas ir darbo rinkos pokyčiai. „Sodros“ duomenimis, per 11 šių metų mėnesių sukurta 72 tūkst. darbo vietų, o į jas nepatekę gyventojai patys bando imtis iniciatyvos ir išnaudoti turimus verslumo įgūdžius.

Per šiuos metus, palyginus su praėjusiais, beveik ketvirtadaliu išaugo dirbančių pagal verslo liudijimą, 14 proc. – besiverčiančių individualia veikla ir beveik 25 proc. – dirbančių nepilną darbo dieną.

Gyventojų augančio vartojimo finansavimo šaltiniais taip pat galėjo tapti santaupos ir paskolos. Tačiau reikia pastebėti, kad santaupų gyventojai nepravalgė ir nepradėjo leisti – net ir vidutinėms metinėms palūkanoms mažėjant, indėlių likučiai yra 6,26 proc. didesni nei 2010 m. spalį.

Vartojimo augimo paskata netapo ir skolintos lėšos. Jomis finansuota vartojimo dalis per metus sumažėjo ir trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 3,7 proc. Tačiau didėjo prekių ir paslaugų dalis suvartota skolon, t.y. pradelsti privalomi mokėjimai. Per 12 mėnesių fizinių asmenų bendra pradelsta suma padidėjo 51 proc. ir gruodžio 1 d. siekė 2,74 mlrd. Lt.

Kasos aparatai turguje ir degalų įvežimo kontrolė

Tačiau ar gali būti taip, jog vartojimas visai neaugo arba augo mažiau, nei fiksuoja oficiali statistika? Taip, gali, nes disponuojamų pajamų ir vidutinio darbo užmokesčio nesutapimas yra ne vienintelė priežastis, lemianti statistiniuose duomenyse stebimą vartojimo augimą. Aptariami pokyčiai gali iliustruoti mažėjančios šešėlinės ekonomikos procesą. BVP, kurio sudedamoji dalis yra namų ūkių išlaidos, apskaičiuojamas remiantis oficialiai apskaitomomis pinigų operacijomis. Vadinasi, statistiškai augantis gyventojų vartojimas reiškia, jog didesnė namų ūkių išlaidų dalis yra apskaitoma oficialiai.

Deja, pirmoji metų pusė, buvusi gan optimistiška ir rodžiusi ekonomikos įsibėgėjimo ženklus, baigėsi ir gyventojų nuotaikos metų pabaigoje pasikeitė.

Paprasčiausias situaciją iliustruojantis pavyzdys – mėsos pirkimas turguje. Tarkime, Petraičių šeima tiek šiemet, tiek ir pernai mėsą perka turguje. Galbūt sumoka keletu litų daugiau dėl išaugusių kainų, tačiau perka tą patį kiekį.

Tik iki šių metų gegužės, kuomet maisto produktų prekiaujančiose turgavietėse įvesti kasos aparatai, šių išlaidų Statistikos departamentas nematydavo. O jau birželio mėnesį perkamą mėsą departamentas fiksuoja kaip išaugusį vartojimą, nors Petraičiai nusipirko tą patį kiekį mėsos.

Antroje šių metų pusėje taip pat buvo sugriežtintas pigesnių degalų įvežimas į Lietuvą iš kaimyninių šalių, imtasi cigarečių, kitų akcizinių prekių kontrolės, o tai atitinkamai lėmė, jog daugiau prekių ir paslaugų šalyje buvo įsigyta legaliai, nors faktinės namų ūkių išlaidos dėl to nebūtinai padidėjo.

Tačiau bet kokio masto vartojimo augimas buvo geroji žinia, demonstravusi gyventojų gebėjimą amortizuoti prekių ir paslaugų kainų pokyčius ir suvaldyti asmeninius bei namų ūkių biudžetus. Deja, pirmoji metų pusė, buvusi gan optimistiška ir rodžiusi ekonomikos įsibėgėjimo ženklus, baigėsi ir gyventojų nuotaikos metų pabaigoje pasikeitė.

Dėl lėtėjančių Europos Sąjungos šalių ekonomikų, neužtikrintumo dėl finansinio stabilumo artimiausioje ateityje, pastarųjų įvykių Lietuvos bankiniame sektoriuje gyventojai lūkesčiai blogėja. Tikėtina, kad jie netrukus paveiks ir vartojimą. Į 2012-uosius metus žengiame panašiai nusiteikę kaip ir prieš recesiją. Bet, reikia manyti, pastaraisiais metais įgyta patirtis ir įgūdžiai tvarkant finansus namų ūkiams tikrai pravers ir galimiems finansiniams sunkumams jie pasiruošę geriau nei prieš trejus metus.

Daugiau apie asmeninius finansus skaitykite https://www.manofinansai.lt/.