Lietuvoje pirkinių krepšelis šiemet jau didesnis
Autorius:
Julita Varanauskienė, SEB banko Šeimos finansų ekspertė / 15min.lt
BFL nuotr. / SEB banko Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė
Lyginant su kitomis šalimis, mūsų pirkinių krepšelis vis dar yra mažesnis, todėl sunku būtų lyginti ekonominę situaciją skirtingose šalyse pagal tai, kaip sparčiai tas krepšelis sunkėja. Tačiau vertinant tik savo šalies situaciją – kaip buvo prieš porą metų ir kaip yra dabar – galima išdrįsti pasakyti, kad esame nusiteikę šiek tiek geriau.
Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, mažmeninė prekybos augimas Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su liepa, šoktelėjo 2,5 proc., o palyginti su situacija, buvusia prieš metus – 10,1 procento, kai tuo tarpu visoje Europos Sąjungoje mažmenininkų pardavimai per metus smuko 0,8 procento.
Tačiau tokių statistinių pasiekimų vertinimai nevienareikšmiški. Viena vertus, auganti mažmeninės prekybos apyvarta rodo, kad namų ūkiai jau yra ramesni dėl ateities ir nebesistengia taip intensyviai taupyti kaip anksčiau, kai bet kokie didesni arba ne pirmo būtinumo pirkiniai buvo atidedami geresniems laikams, o dėl to sutaupyti pinigai laikomi juodai dienai.
Galima diskutuoti ar tai nėra pernelyg trumparegiškas sprendimas, ypač žinant, kad 2009 metais daugiau kaip pusė (53 proc.) namų ūkių nebūtų galėję apmokėti netikėtų išlaidų, siekiančių 570 litų.
Labiausiai augo pirkimas tų prekių, kurių pirkėjai buvo labiausiai linkę atsisakyti arba atidėti geresniems laikams, prasidėjus sunkmečiui.
Antra vertus, analizuojant Statistikos departamento pateikiamus duomenis, kokių gi prekių pradėjome pirkti daugiau – pamatysime, kad labiau augo tekstilės, drabužių ir avalynės specializuotose parduotuvėse (15,6 proc. palyginti su praėjusiais metais), įvairių buities prietaisų, baldų, garso ir vaizdo technikos (22,6 proc.) prekių pardavimas. Vadinasi, labiausiai augo pirkimas tų prekių, kurių pirkėjai buvo labiausiai linkę atsisakyti arba atidėti geresniems laikams, prasidėjus sunkmečiui.
Juk po karo ar kokios nors stichinės nelaimės pastatoma daugiau namų, nutiesiama daugiau kelių negu iki tol, tačiau sunku tą būtų įvertinti kaip ekonominės situacijos gerėjimą. Nes teisingiau lyginti su ta situacija, kuri buvo iki sukrėtimo. Mūsų atveju, sukrėtimu galima laikyti ekonomikos nuosmukį.
Kaip keičiasi pirkimo įpročiai?
Taigi, jei dabartinės mažmeninės prekybos mastus palyginsime su tais, kurie buvo užfiksuoti 2008 metais, pamatysime, kad net ir bene sparčiausiai Europoje augdami prieš tai buvusio lygio dar nepasiekėme – vis tiek perkame dar mažiau. Tiesa, yra kai kurios prekių grupės, kurių net ir prasidėjus sunkmečiui nesiliovėme pirkti ir netgi pirkome daugiau.
Tai specializuotose parduotuvėse parduodami žaislai ir žaidimai, naminiai gyvūnėliai, gėlės, sodinukai, duona, bandelės, konditerijos gaminiai, atsarginės automobilių dalys ir remontas. Įspūdingai išaugo prekybos paštu ir internetu apimtys.
Įvairių šalių vartotojų elgsenos tyrinėtojai pastebėjo, kad prispaudus ekonominiams sunkumams, paprastai šių prekių nuperkama daugiau. Vienos skirtos turiningam laisvalaikiui namuose užuot rinkusis brangesnes pramogų vietas, kitos – įtampai sumažinti, dar kitos rodo besikeičiančius pirkimo įpročius – prekes parsinešame ne iš parduotuvės, o iš pašto, kai kainas lyginame ne tik skirtingų parduotuvių, bet ir skirtingų šalių parduotuvių.
kiek priviso situ analizuotoju,apzvalgininku ,tai ekonomika augs sparciausiai europoje,tai jau letesniu tempu,tai gal visai nebeaugs,tik pagalvoju kiek jie gauna uz savo pezejima pinigu,eitu konkreciai kazka daryti,kubiliui ,prezidentei patarineti,nes ta kaip is menulio nukrito,didziausia jaunimo bedrbyste lietuvoje.Na,kai paklausai situ visu dunduku ir galvoji,kokioje gi nelaimingoje salyje lemta gyventi;;;