Analitikai: Lietuvai pigiau pasiskolinti sutrukdė graikai

Dienraščio „Verslo žinios“ apklausti analitikai vienu balsu tikina, kad naujai išplatintų obligacijų palūkanos galėjo būti mažesnės, spėliojama, kad maždaug 0,5 proc. punkto. Ypač turint omenyje, kad įtampa finansų rinkose yra gerokai aprimusi, o apsidraudimo nuo Lietuvos išleistų vertybinių popierių neišpirkimo kaina nukritusi į 2008 metų spalio pradžioje buvusį lygį.

„Esame lyg užkeikti – praėjusį kartą pigiau pasiskolinti sutrukdė latvių, o dabar, panašu, graikų finansinės bėdos. Bent jau reikėjo skolintis kiek trumpesniam laikotarpiui – juk rinkų padėtis gerėja ir, reikia tikėtis, toliau gerės, tad ir palūkanos vėliau tikriausiai būtų mažesnės“, – sako „DnB Nord“ banko Kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mindaugas Tutlys.

Anot jo, jei iš tiesų pasiskolinta už palūkanas, kokios skelbiamos, dabar vienareikšmiškai turės augti ir kitų Lietuvos išplatintų obligacijų pajamingumas. Investuotojams tai gerai, nes leis daugiau uždirbti.

„Finastos“ banko skolos vertybinių popierių dileris Dmitrijus Safonovas pritaria nuomonei, kad Vyriausybė turėjo galimybių pasiskolinti pigiau, t. y. už 7–7,15 proc. metines palūkanas. „Palyginkite: problemų turinčios Graikijos išplatintų 2019 metų išperkamų obligacijų pajamingumas šiuo metu siekia apie 6,7 proc., tad išplatinti iš tiesų buvo galima už mažesnes palūkanas“, – įsitikinęs jis.

Aplinkybės obligacijų emisijai platinti buvo palankios: tarptautinė skolinimosi reitingų agentūra „Standard & Poor's“ trečiadienį pagerino Lietuvos skolinimosi perspektyvą iš neigiamos į stabilią, o JAV šiomis dienomis kaip tik lankėsi premjeras Andrius Kubilius, verslininkus ir investuotojus jis ragino investuoti Lietuvoje.

Finansų maklerių įmonės „Orion Securities“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Karolis Pikūnas sako, kad premjero Andriaus Kubiliaus apsilankymas JAV skolinimosi neatpigino, o juk buvo galima iš to išspausti daugiau naudos.

Pranešama, kad Lietuvos obligacijų paklausa likus pusvalandžiui iki paraiškų priėmimo pabaigos siekė 5,5 mlrd. JAV dolerių (beveik 13,7 mlrd. litų). Trys didžiosios reitingų agentūros („Moody's“, „Fitch“, „Standard&Poors“) naujosioms obligacijoms suteikė tuos pačius, kaip ir pačiai šaliai, reitingus.

Analitikai svarsto, kad obligacijas platinti JAV doleriais Lietuva ryžosi baimindamasi, kad platinamų eurais jų paklausa nebūtų pakankamai didelė. Mat amerikiečių investuotojai eurais denominuotomis obligacijomis domisi mažai.

„Iš principo tai geras Vyriausybės sprendimas – tiek paraiškų, jei obligacijos platinamos eurais, paprastai nebūna surenkama, tad savotiškai apsidrausta nuo nepakankamos paklausos“, – sako SEB banko kapitalo rinkos skyriaus vadovas Vytautas Ašaka.

Šių metų pabaigoje valstybės skola, prognozuojama, turėtų sudaryti apie 40 proc. BVP (palyginti, praėjusių metų pabaigoje siekė 27 proc.).

Pastarąjį kartą tarptautinėse rinkoje Lietuva skolinosi pernai spalį, tada išplatino 5 metų trukmės 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų už 6,75 proc. metines palūkanas.

Apsidrausti nuo Graikijos vertybinių popierių neišpirkimo rizikos šiuo metu rinkoje kainuoja brangiau nei nuo Lietuvos.

Vengrija tarptautinėse rinkose tokiam pat laikotarpiui neseniai JAV doleriais pasiskolino už 6,3 proc., Kroatija – 6,75 proc. , Lenkija – 6,4 proc. metų palūkanas.