Auksas ir deimantai įgauna žavesį

Dabartinis ekonominis sunkmetis verčia žmones atsisakyti daugelio investavimo instrumentų. Šiuo metu, įsitvirtinant optimistinėms nuotaikoms, vertybinių popierių rinkos vis dar nesusigrąžina buvusio investuotojų dėmesio, o pasiturintieji vis dar nenukreipia žvilgsnių ir nuo tauriųjų metalų bei tviskančių brangakmenių.

Deimantai vis dar tabu

Čekijos deimantų prekybos kompanijos „Diamond International Corporation“ partneris ir konsultantas Petras Zykas LŽ sakė, kad, suaktyvėjus prekybai brangakmeniais visame pasaulyje, prekybos deimantais rinka Lietuvoje išliko laisva, o norinčiųjų investuoti į deimantus žinios tebėra menkos.

„Pastebime, kad jais susidomėję žmonės yra beveik neinformuoti, netgi mažai žino apie deimantų kilmę ir jų apdirbimo būdus. Apie jų vertę žinoma tik tiek, kad jie yra labai brangūs papuošalai. Norinčiųjų sužinoti apie šią investicinę priemonę netrūksta, žmonės domisi, labai svarbu juos kompetentingai informuoti. Tuo tarpu šia investicija susidomėjęs žmogus turi atminti, kad ne visi konsultantai turi tik gerų ketinimų – egzistuoja ir nelegali prekyba, kurios tinkluose yra nekokybiškų arba nesertifikuotų deimantų. Apdirbimo trūkumų turintys deimantai parduodami be jokių garantijų“, – atkreipia dėmesį P.Zykas. Pasak jo, Lietuvoje prekyba yra mišri – firmos konsultuoja ir aptarnauja klientus klasikiniu būdu: yra tarpininkai tarp deimantų prekybos biržos narių ir klientų, arba klientai įsigyja deimantų tiesiogiai iš biržos narių. „Būdami tiesioginiai pardavėjai veiklą Baltijos regione dar tik pradedame, tačiau šiuo metu turime daugiau pirkėjų nei pardavėjų. Ieškodami norinčiųjų užsiimti deimantų prekyba Lietuvoje susidūrėme su savotiška problema: žmonės šią veiklą vertina labai stereotipiškai – kažko baiminasi ir brangakmeniai dar yra tabu ne tik pirkėjams, bet ir potencialiems pardavėjams“, – sako pašnekovas.

Žinantieji, kad finansinių ir ekonominių krizių deimantai nebijo, o tokiu metu sukilusi jų paklausa vertę pakelia dar labiau, šią pastoviausią ir stabiliausią valiutą, pasak P.Zyko, ir Lietuvoje perka kaip saugiausią investiciją.

Auksas išsaugos kilimą

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipia dėmesį, kad žmonėms, vertinantiems auksą kaip investicinę priemonę, ateina prastesni laikai, nes šiek tiek atsigaunant ekonomikai atsiranda ir didesnis investuotojų apetitas, o tokie konservatyvūs investavimo instrumentai kaip auksas pradeda dominti mažiau. „Atsiradus daugiau norinčiųjų investuoti į didesnes pajamas teikiančius aktyvus, aukso kaina turėtų mažėti. Aukso kainai įtakos turės Europos centrinio banko ir 18 kitų centrinių bankų sprendimas parduoti iki 400 tonų aukso kiekvienais metais per artimiausius 5 metus ir Tarptautinio valiutos fondo sprendimas parduoti 403,3 tonos.

Esu įsitikinęs, jog šie aukso pardavimo veiksmai bus koordinuojami, kad aukso kaina nebūtų paveikta brutaliai. Kita vertus, jau matomas potencialus aukso pirkėjas. Kinija ne kartą deklaravo ir veiksmais parodė, kad ketina diversifikuoti oficialias atsargas ir sumažinti jose JAV dolerio svorį. Ji veikiausiai ir nupirks dalį aukso, siekdama šią diversifikaciją atlikti. Tai jau yra aukso kainą didinantis veiksnys, arba padėsiantis ją stabilizuoti“, – tendencijas dėsto ekspertas. Pasak jo, ateityje didėjanti vidurinės klasės gyventojų dalis sukels juvelyrinių dirbinių paklausą ir tai taip pat turėtų veikti aukso kainą didėjančia kryptimi. Aukso ateities sandoriai rodo nuosaikų kilimą artimiausiu metu ir dar plastiškesnį kainų augimą už 2–3 metų.

Portfeliai bus įvairesni

Klubo „Pinigų srautas“ analitikas Andrius Šuminas teigia, kad krizės metu Lietuvoje aukso paklausa padidėjo ir šiuo metu susidomėjimas yra nemažas. „Tai lėmė kelios priežastys. Pirmiausia atsiranda vis daugiau pardavėjų, kurie siūlo investuoti į auksą, o žmones ši reklama traukia. Antra, paklausa išaugo dėl silpno, kaip spėjama, JAV dolerio ateityje. Tad investicijų portfelyje rizikos skaidrumui ir turtui išsaugoti 5–10 proc. aukso yra tinkamas kiekis, jeigu pinigine išraiška tai sudaro mažiau nei 5 tūkst. litų“, – rekomenduoja A.Šuminas.

Pašnekovo pastebėjimu, didėja investuotojų susidomėjimas ir brangakmeniais, o pagrindinis tikslas – išlaikyti pinigų vertę. „Tačiau tai labai specifinė rinka. Ją reikia puikiai išmanyti arba turėti patarėjų, kurie padėtų susidėlioti portfelį. Turtingesnės klasės investuotojams per privačią bankininkystę siūlomos tokios investavimo alternatyvos bei sudaromi portfeliai, tačiau investuojant į šiuos instrumentus pinigų reikia turėti išties nemažai. Mano manymu, bent 1 mln. litų. Todėl tokia investicija tinkama turtingiems investuotojams, kurių portfelyje ji sudarytų taip pat 5–10 proc.“, – sako A.Šuminas. Jo manymu, alternatyvių investicijų paklausa išliks ir dar turėtų didėti, nes krizė parodė, kad investicijas reikia išskaidyti. „Laikas parodė, kad vien akcijos ir obligacijos pinigų vertės neišlaiko, todėl tokių alternatyvų kaip auksas, deimantai, paveikslai, miškas, vynuogynai, vynas ir kt. paklausa tik didės“, – įsitikinęs A.Šuminas.