Balti centai – pinigai ne visiems

Į „15min“ kreipėsi kaunietis Adomas, norėjęs už bilietą į muziejų atsiskaityti monetomis. „Bilietų kasoje dirbanti moteris man pareiškė, kad baltų centų jie nepriima. Kaip taip galima? Aš neprašiau jų iškeisti į litus, aš norėjau pirkti bilietą“, – piktinosi bilieto į muziejų tąkart negavęs skaitytojas, nes kasininkė atsisakė paimti dvi 2 Lt monetas ir 1 Lt centais.

Kita „15min“ skaitytoja Raminta pasakojo sumaniusi viename prekybos centre už pirkinius iš dalies atsiskaityti baltais centais. Pardavėjai pasakius mokėtiną sumą, mergina padavė kelis banknotus, o likusius du litus ėmė skaičiuoti baltais centais. „Pardavėja, nors ir nebuvo labai patenkinta, kantriai laukė. Tačiau dalis eilėje stovinčių žmonių neslėpė nepasitenkinimo ir perėjo į eilę prie kitos kasos“, – pasakojo pašnekovė.

Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius pabrėžė, kad balti centai yra tokie pat pinigai, kaip ir visi kiti. „Jeigu smulkių centų monetų neima pardavėjos, kasininkės, pirkėjams pirmiausiai reikėtų pretenzijas pareikšti tos parduotuvės ar įstaigos vadovams“, – sakė jis. Jeigu konflikto ir tada nepavyksta išspręsti, žmonės turėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Laikas ir kantrybė

Kai kurie „15min“ kalbinami prekybininkai pripažino, kad smulkūs centai darbą jiems kartais apsunkina. „Atsiskaitymas smulkiomis monetomis reikalauja daugiau laiko ir kantrybės – tiek darbuotojų, tiek pirkėjų. Įvairiausių su tuo susijusių situacijų pasitaiko“, – sakė „Rimi Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bagdonaitė.

„Iki“ Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta tikino, kad jo atstovaujamam prekybos tinklui balti centai problemų nesukelia. Jeigu atsiranda pirkėjas, kuris atsiskaitydamas duoda ypač daug centų ir juos skaičiuojant gali susidaryti eilė, tiesiog atidaroma papildoma kasa ir pirkėjai pakviečiami prie jos.

Tiek V.Lopeta, tiek J.Bagdonaitė sakė, kad balti centai prekybininkų darbe būtini – galima nurodyti tikslesnę kainą, kelių centų skirtumas dažnai lemia pirkėjų pasirinkimą, o tokios kainos kaip 0,99 Lt esą yra patrauklios pirkėjams.

Tačiau „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis sakė, kad akcijų metu taikomos kainos – 0,99 Lt, 2,99 Lt ir pan. – tėra psichologinis momentas. „Nurodoma kaina – 2,99 Lt, bet realiai žmogus 3 Lt sumoka. Jei balti centai būtų išimti iš apyvartos, žmonės priprastų, niekas nenukentėtų dėl to“, – sakė D.Ryliškis.

Centai – itin brangūs

Už tai, kad baltų monetų neliktų apyvartoje, pasisako ir Lietuvos bankas. Jis šią idėją iškėlė dar prieš kelerius metus. Tiesa, bankas išimti centus iš apyvartos siūlo ne dėl jų keliamų nepatogumų, o todėl, kad jų kaldinimas gerokai viršija nominalą.

„1 cento monetų kaldinimas kainuoja 3–5 kartus daugiau už nominalą, viskas priklauso nuo monetų ruošinių kainos tarptautinėse metalų rinkose. 2 centų monetai šis skirtumas atitinkamai mažesnis“, – skaičiavo Lietuvos banko valdybos narys A.Misevičius.

Jis apgailestavo, kad dar prieš kelerius metus kilusi idėja išimti iš apyvartos 1, 2 arba 1, 2 ir 5 centų monetas ir galutinę mokėtiną sumą už pirkinius apvalinti iki 5 ar 10 centų palankaus absoliučios daugumos šalies gyventojų vertinimo nesulaukė.

„Pernai rudenį Lietuvos banko užsakymu atliktos gyventojų apklausos metu pusė respondentų buvo linkę pritarti siūlymui atsiskaitant kasose apvalinti bendrą pirkinių kainų sumą iki 5 centų. Priešingos nuomonės laikėsi 39 proc. apklaustųjų“, – kalbėjo A.Misevičius.

980 mln. monetų

Lietuvos banko duomenimis, kovo pradžioje apyvartoje buvo per 980 mln. įvairaus nominalo monetų. Jų suma – 198 mln. Lt, svoris – per 1 950 tonų. Didžiausią visų monetų apyvartoje dalį sudarė 1 ir 2 centų monetos (atitinkamai 39 ir 21 proc.). 1, 2 ir 5 litų monetos sudarė beveik tris ketvirtadalius (74 proc.) visos monetų apyvartoje sumos. Lietuvos banko monetų gamybos išlaidos 2008 metais sudarė 29,6 mln. Lt, 2009 metais – 25,3 mln. Lt, 2010 metais – 10,9 mln. Lt.