Bankų apklausa: skolinimo sąlygos nebegriežtės

Pagrindinė bankų kreditavimo politikos griežtinimo, nors ir nuosaikesnio negu ankstesniais laikotarpiais, priežastis tebėra griežtesnis rizikos vertinimas ir didėjanti finansavimo išteklių kaina. Tai daugiausia lėmė atskirų ūkio šakų ir Lietuvos ekonomikos nuosmukis bei neapibrėžti ateities lūkesčiai. Per ateinantį pusmetį didžioji bankų dalis neplanuoja griežtinti skolinimo sąlygų įmonėms ir namų ūkiams.

Apklausti aukštas pareigas einantys bankų darbuotojai teigė ketvirtą pusmetį iš eilės pastebėję, kad mažėja namų ūkių skolinimosi paklausa, tačiau, kitaip negu keletą pusmečių iki šiol, nurodė, jog įmonių noras skolintis per praėjusius šešis mėnesius nepasikeitė.

Namų ūkių skolinimosi poreikis daugiausia sumažėjo dėl didėjančio nedarbo, mažėjančių pajamų, sumenkusių vartotojų pasitikėjimo, santykinai išaugusių su būstu nesusijusių vartojimo išlaidų ir neigiamos būsto rinkos perspektyvos.

Įmonių skolinimosi paklausą mažino atidedami investiciniai planai, o didino augantis atsargų bei apyvartinio kapitalo finansavimo ir skolų restruktūrizavimo poreikis bei sumažėjusios alternatyvaus finansavimo panaudojimo galimybės. Per ateinantį pusmetį (iki 2010 m. balandžio mėn.) bankai nesitiki didesnių namų ūkių skolinimosi pokyčių, tačiau, kitaip negu praėjusį pusmetį, prognozuoja aktyvesnį įmonių skolinimąsi.

Dauguma (92 proc.) apklausoje dalyvavusių bankų teigė, kad per ateinančius 12 mėnesių nekilnojamojo turto kaina toliau mažės. Pusė respondentų nurodė, kad kaina vidutiniškai sumažės 10–20 procentų, ketvirtadalis bankų teigė, kad ji kris iki 10 procentų, beveik penktadalis respondentų prognozavo, jog ji sumažės 20–30 procentų. Palyginti su 2009 m. balandžio mėn. apklausos rezultatais, dabar bankai mano, kad nekilnojamojo turto kainos per ateinančius 12 mėnesių nekris taip sparčiai kaip anksčiau. Be to, padaugėjo bankų, manančių, kad sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje netruks ilgiau kaip trejus metus.

Daugiau kaip pusė apklaustų bankų mano, kad suteiktų paskolų portfelis per 2009 m. sumažės iki 15 procentų. Respondentai teigė, kad daugiausia šiais metais turėtų mažėti privačioms įmonėms ir fiziniams asmenims suteiktų paskolų apimtis. Dauguma bankų mano, kad finansų ir valdžios institucijoms suteiktų paskolų portfelis 2009 m. nesikeis. Prognozuodami 2010 m. kredito raidą, bankai buvo šiek tiek optimistiškesni. Dauguma respondentų mano, kad kitais metais bendras suteiktų paskolų portfelis gali padidėti iki 5–10 procentų. Bankai tikisi, kad 2010 m. aktyviausiai bus teikiamos paskolos būstui įsigyti.

Naujausios apklausos apžvalga paskelbta Lietuvos banko interneto svetainėje. Bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų atliekamos du kartus per metus nuo 2006 m. balandžio mėn.