Bedarbių armija: daug norinčių, mažai galinčių dirbti

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Vidmantas Janulevičius

Saulės energijos technologijų bendrovės „Baltic Solar Energy“ ir „Baltic Solar Solutions“ šiemet ketina pasamdyti 50 aukštos kvalifikacijos specialistų. Dar keli šimtai darbuotojų įmonėse darbą ras per artimiausius kelerius metus.

Aukščiausio rango inžinierių, chemijos, puslaidininkių specialistų, operatorių, mokslininkų prireiks naujo saulės energijos centro Vilniuje statybos metu ir darbui jame.

„Jau esame davę skelbimus ieškodami specialistų. Norime auginti jaunimą, nes tikrų specialistų, turinčių patirties mūsų segmente, kaip ir nėra. Naudosimės ir Darbo biržos paslaugomis. Ir taip naudojamės – gauname iš Darbo biržos žmonių ir pasirūpiname jų tinkamu pasiruošimu darbui“, – 15min.lt pasakojo minėtų įmonių akcininkas, diskų gamintojos „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius.

Tačiau tokių pavyzdžių Lietuvoje mažai. Lėtėjant ekonomikai ir dėl to prastėjant verslininkų lūkesčiams, šie verslo plėtrą planuoja atsargiai ir labiau linkę palaukti palankesnės ekonomikos situacijos naujiems darbuotojams samdyti.

Tiesiog nėra specialistų

Statistikos departamento duomenimis, pernai nedarbas Lietuvoje siekė 15,4 proc. ir buvo maždaug 3 proc.  mažesnis nei prieš metus.

Nedarbo lygis išlieka gana aukštas, bet šiuo metu didelių grėsmių darbo rinkai nežadame, – sako A.Izgorodinas.

Tačiau sausio pabaigoje skelbti Lietuvos darbo biržos registruoto nedarbo duomenys verčia sunerimti – praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo 227 tūkst. registruotų bedarbių, o šių metų sausio pabaigoje – jau 238 tūkst.

Specialistų teigimu, nedarbo lygis šiemet neaugs, tačiau bedarbių gretos retės jau kur kas lėčiau.

„Nedarbo lygis išlieka gana aukštas, bet šiuo metu didelių grėsmių darbo rinkai nežadame“, – 15min.lt sakė Pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Didelė problema yra ilgalaikis nedarbas. Analitiko teigimu, kas antras bedarbis šalyje nedirba ilgiau nei vienerius metus.

„Tai reiškia, kad smunka tokių žmonių kompetencijos lygis ir tokiems žmonėms atgal grįžti į darbo rinką yra labai sudėtinga, tas procesas užtrunka“, – sakė A.Izgorodinas.

Itin didelį nerimą kelia jaunimo nedarbas.

„Didelis jaunimo nedarbas, tikėtina, ir toliau skatins emigraciją ir kada nors tikrai pajusime visus neigiamus su emigracija susijusius veiksnius – gyventojų skaičiaus sumažėjimą, darbingo amžiaus žmonių skaičiaus sumažėjimą, spaudimą šalies viešiesiems finansams, švietimo sistemai, „Sodrai“, – kalbėjo analitikas.

Jaunų žmonių nedarbą kaip didelę darbo rinkos problemą įvardijo ir bendrovės „CV–Online“ rinkodaros vadovė  Rita Karavaitienė.

„Yra dvi grupės darbą sunkiau randančių žmonių: ką tik aukštąją mokyklą baigusieji ir žmonės, vyresni nei 45 metų“, – 15min.lt sakė R.Karavaitienė.

Jos teigimu, ypač sunku darbą rasti socialinius mokslus baigusiems žmonės, didelė konkurencija administravimo, teisės, žmogiškųjų išteklių, prekybos sferose.

Tuo metu, kai kurie darbdaviai tiesiog negali darbo rinkoje rasti pakankamai kvalifikuotų specialistų.

„IT darbo pasiūlymų yra tikrai nemažai, bet atitinkančių reikalavimus kandidatų trūksta. Transporto srityje skelbimų yra tikrai nemažai, bet trūksta kvalifikuotų specialistų“, – sakė „CV–Online“ rinkodaros vadovė.

A.Izgorodino teigimu, labai daug darbo vietų pernai sukūrė pramonė – apie 20 proc. visų laisvų darbo vietų. Tačiau specialistų, galinčių užimti šias darbo vietas, neatsirado.

„Pernai laisvų darbo vietų skaičius pramonėje išaugo 37 proc. Užimtumas pramonėje užaugo tik 1,5 proc. Tai reiškia, kad įmonės buvo ir yra pasiruošusios samdyti naujus darbuotojus, tačiau šiuo metu tiesiog labai sunkiai randa žmonių, kurių kvalifikacijos ir kompetencijos lygis atitiktų įmonių norus ir lūkesčius. Jei Lietuvoje darbo pasiūla atitiktų paklausą, nedarbas mažėtų daug greičiau“, – sakė Pramonininkų konfederacijos atstovas.

Grėsmė – prastos verslininkų nuotaikos

83 proc. gamintojų kol kas neketina daugiau skolintis, vadinasi, ir samdyti naujų darbuotojų.

„Vienintelis veiksnys, kuris kelia šiokį tokį nerimą, yra įmonių lūkesčių sumažėjimas. Tyrimai rodo, kad optimizmas yra kritęs, ir tai verčia dalį įmonių atidėti investicijas šiek tiek vėlesniam laikui, kol padėtis pasaulio ekonomikoje ir visoje euro zonoje bus truputėlį aiškesnė.  Jeigu mes nematysime skolinimosi augimo, mes nematysime ir investicijų augimo, aišku, nematysime ir drastiško nedarbo mažėjimo“, – kalbėjo A.Izgorodinas.

Visgi Pramonininkų konfederacija neprognozuoja Armagedono likimo euro zonai. Situacija bus kontroliuojama. Euro zonos ekonomika turėtų lengvai ūgtelėti jau antrąjį šių metų pusmetį.

Jei situacija iš tiesų neblogės, nedarbo lygis šalyje turėtų ir toliau mažėti.

A.Izgorodino teigimu, tam, kad nedarbas mažėtų, reikalingi du veiksniai:

1) Ekonomika augti turi pakankamai ilgą laiką – bent jau metus.

2) Ekonomikos augimas turi būti spartus. Minimalus kriterijus, nuo kurio nedarbas pradeda mažėti, yra toks, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus turėtų paaugti mažiausiai keturiais procentais.

Jeigu ekonomika auga lėčiau, tai reiškia, kad darbo rinkoje situacija nelabai keisis.

„Lietuvos ekonomikos augimas jau beveik pasiekė 6 proc. ribą. Toks ekonomikos augimas reiškia, kad darbdaviai šiuo metu jau yra linkę didinti darbuotojų skaičių savo įmonėse“, – sakė analitikas.

Šiemet naujų darbuotojų ketina samdyti apie 15 proc. Lietuvos įmonių. V.Janulevičiaus teigimu, sunkmetis gerą produkciją siūlančioms įmonėms nėra kliūtis plėstis.

„Sunkmečiu visi ieško pigesnės prekės. Mes su savo kompaktinių diskų gamybos įmonėmis, nepaisant to, kad plinta piratavimas ir mažėja laikmenų paklausa, sugebame gauti ir naujų klientų, nes mūsų kokybės ir kainos santykis yra vienas geriausių Europoje“, – sakė V.Janulevičius.

LDB informacija/Registruotas nedarbas