Brangus šildymas didina skolininkų būrį

Jeigu Seime bus priimti šilumos, elektros ir dujų kainų skaičiavimo tvarką nustatantys įstatymų pakeitimai, šios paslaugos gyventojams gali pigti. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys skaičiuoja, kad šilumos kainas skirtingose savivaldybėse būtų galima mažinti nuo 5 iki 30 procentų. Tikimasi, jog įstatymai bus pakeisti per pavasario sesiją.

Skaičiuoja didėjančias skolas

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, pernai vidutinė šilumos vartotojų skola tiekėjams siekė 15 procentų. Skolingų vartotojų skaičius pernai, palyginti su 2007 metais, sumažėjo 6 tūkst. – sudarė apie 95,3 tūkst. asmenų. Tačiau vis prastėjant žmonių finansinei padėčiai skolininkų šį šildymo sezoną dėl apsunkusių sąskaitų už šilumą veikiausiai vėl padaugės.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, pernai vidutinė šilumos vartotojų skola tiekėjams siekė 15 procentų.

Utenos mieste šilumos energija šiemet brango maždaug 40 procentų. Panašiai tiek pat, Utenos šilumos tinklų skaičiavimu, pastaraisiais mėnesiais padidėjo ir vartotojų skolos. „Pernai kovo 1 dieną gyventojų skolos už šildymą sudarė 581 tūkst. litų, o šiemet jos jau siekia 750 tūkst. litų. Visų šilumos vartotojų skolos padidėjo nuo 655 tūkst. iki 918 tūkst. litų. Nors daugiausia skolingi gyventojai, šiais metais labai išaugo ir biudžetinių įstaigų skolos. Sumos siekia iki 50 tūkst. litų. Pagirti galima tik savivaldybę, ji nieko neskolinga. Tuo metu verslo skolos vien šiemet jau perkopė 100 tūkst. litų“, – LŽ dėstė Nijolė Steckienė, UAB Utenos šilumos tinklų Šilumos realizacijos tarnybos viršininkė.

Paklausta, kokių priemonių įmonė imasi, kad atgautų skolas, pašnekovė paaiškino, jog pirmiausia siunčiami paprasti įspėjimai ir siūloma sudaryti skolų grąžinimo sutartis. „Žinoma, neretai kreipiamės ir į teismą. Jis skolą priteisia, bet antstoliai neturi iš ko išieškoti tų pinigų. Yra skolų, kurios velkasi metų metus, nors šiek tiek ir mokamos. Tačiau esama ir beviltiškų įskolų. Į atsirandančias skolas paprastai greitai reaguoja sąžiningi vartotojai, kurie visada laiku mokėjo, bet netekę darbo ar kito pajamų šaltinio susidūrė su tokiomis problemomis. Tokie žmonės patys kreipiasi į mus ir paprašo sudaryti skolų mokėjimo sutartis. O kitiems tai nerūpi, tad jų skolos tikriausiai ir liks amžinos“, – konstatavo N.Steckienė.

UAB „Akmenės energija“ meistrė Janina Rubežienė LŽ sakė, kad kovo 1 dieną vartotojų skolos už šildymą siekė beveik 4,259 mln. litų – padidėjo ketvirčiu milijono, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. „Šios skolos niekur nedings. Ekonomika atsigaus ir gyventojai susimokės. Labai didelė dalis skolų grąžinama pasinaudojant valstybės suteikiamomis kompensacijomis ir vasaros laikotarpiu. Žmonės sudaro skolų grąžinimo sutartis“, – aiškino J.Rubežienė.

UAB Ignalinos šilumos tinklų inžinierė ekonomistė Irina Lukšienė LŽ dėstė, kad šildymas Ignalinoje taip pat brango apie 40 proc., tačiau gyventojų skolos nedidėja. Jie, nors ir šiek tiek ilgiau uždelsdami, kol kas išgali atsiskaityti. Bendra šilumos vartotojų skola Ignalinos šilumininkams šiuo metu siekia apie 1,8 mln. litų.

Sostinės šilumos tiekėjos „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas anksčiau LŽ yra sakęs, kad pernai vartotojų skola įmonei sudarė 30 mln. litų. Teigiama, jog baigiantis brangesniam nei pernai šildymo sezonui situacija nepasikeitė.

Nevaldomi skolininkai

Kreditų rizikos valdymo bendrovės „Creditinfo Lietuva“ teisininkas Anatolijus Kisielis LŽ užsiminė, kad šilumos tiekėjų klientų mokumo istorijos domina daugelį Lietuvos įmonių, valdančių savo klientų riziką. „Įvairias paslaugas teikiančios įmonės, matydamos didėjančias skolas už komunalinius patarnavimus, išties yra susirūpinusios. Tačiau tokios gyventojų informacijos mes negalime suteikti“, – tvirtino A.Kisielis. Paklaustas, kodėl ši svarbi mokumo informacija daugeliui nėra pasiekiama, jis paaiškino, kad tai – komunalinių paslaugų teikėjų neatsakingo požiūrio į kliento mokumą ir bendrą šalies finansinių įsipareigojimų gerinimo lygį problema.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos LŽ pateiktais duomenimis, pernai būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms skirta 45,8 mln. litų.

„Savaime suprantama, tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, žinodamas, jog skola už šildymą jam pakenks gauti telekomunikacijų ar finansinių institucijų paslaugas, bus suinteresuotas negadinti savo kredito istorijos ir atsiskaityti su šilumos tiekėjais tokia pat prioriteto tvarka, kaip ir už paimtą daiktą išperkamąja nuoma. Dabar to nėra, nes žmogus turi tam tikrą galimybę likti amžinai skolingas šilumos tiekėjui, tad skola vis didėja ir didėja“, – dėstė pašnekovas.

Daugiau kompensacijų iš biudžeto

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos LŽ pateiktais duomenimis, pernai būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms skirta 45,8 mln. litų. Didžiausia jų dalis atiteko išlaidoms už būsto šildymą, tiekiant šilumą centralizuotai, padengti – 29,2 mln. litų, būsto šildymą kitomis energijos ir kuro rūšimis – 9 mln. litų, kompensacijoms už šaltą vandenį ir nuotekas – 0,9 mln. litų, už karštą vandenį – 6,8 mln. litų.

Būsto šildymo kompensacijų gavėjų skaičius vidutiniškai per vieną 2008 metų šildymo sezono mėnesį sudarė apie 100 tūkst. asmenų.

Šiemet savivaldybės kompensacijoms už būsto šildymą ir vandenį paskirstys 77,1 mln. litų.

Nuo 2009 metų rudens šildymo sezono bus atsisakyta PVM lengvatos už būsto šildymą. Tad numatyta dar šiemet tobulinti Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą bei parengti efektyvesnį kompensavimo už būsto šildymą mechanizmą nepasiturintiems gyventojams.